Jūros šventės savaitgalį miestas užplūstas uostamiesčio svečių. Šurmulio norintys išvengti klaipėdiečiai išvažiuoja į sodus, tačiau Šarūno ir Jurgos šeima Klaipėdos nepaliko – jie su vaikais saule džiaugtis nusprendė jachtos prieplaukoje.

„Žmonės turi automobilius ir nemano, kad tai – prabanga. Į jachtas yra tiesiog klaidingai žiūrima“, - pasakoja Jurga.

Tuo metu Šarūnas tikina, kad mažytę jachtą galima įsigyti ir už 10 tūkst. Lt. Išlaidos – panašios kaip automobilio. Jachtą laikyti prieplaukoje šeimai kainuoja apie 3 tūkst. Lt per metus.

„Kai kalbama apie jachtas, visiems galvoja kyla prabangios Abramovičiaus jachtos vaizdas. Tačiau jachtų būna visokių“, - kalba dviejų vaikų tėvas.

Svajonės – įveikti Atlantą

Šarūnas buriavimu susižavėjo dar būdamas 12-kos. Vyrui pasisekė ir susiradus žmoną, kuri nebando antrosios pusės atkalbėti nuo jo pomėgio. Jurga mielai jungiasi prie vyro ir svajoja kurią dieną pagaliau išplaukti į atvirą jūrą.

Klaipėdietis pasakojo, kad nuo pat mažų dienų jo tikslas – turėti laivą. Dabartinė „La Mont“ jachta – jau ketvirtasis Šarūno laivas.

„Laivų turėjau daugiau nei automobiliu, bet ir šita jachta tikriausiai ne paskutinė“, - šypsojosi pašnekovas.

Tuo metu Jurga džiaugiasi, kad vyro aistra sukuria puikią alternatyvą lietuvių pamėgtiems sodams.

„Jaučiamės labiau laisvi nei tie, kurie turi sodus“, - pastebi pora.

Kol kas šeima su savo jachta tyrinėja tik Kuršių marias, tačiau planuose – ir tarptautiniai vandenys.

„Perspektyvoje būtų smagu Atlantą perplaukti. Galbūt net nusipirkti ten jachtą ir parplaukti, - svajoja vyras. - Apskritai kalbant, žiūrint į pensiją tikrai nemanau, kad namie sėdėsime“.

Su pavydu žvelgia į Švediją

Klaipėdietis Šarūnas
Foto: D.Lauručio nuotr.

Kol ateis laikas svajonėms išsipildyti, keturių asmenų šeima savaitgaliais plaukia į Nidą ar į Juodkrantę. Kelionė iki Nidos užtrunka apie penkias valandas. Navigacijos sezonas Lietuvoje išsitęsia iki pusmečio.

Vis dėlto Šarūnas tikina, kad infrastruktūra jachtoms Lietuvoje galėtų būti ir geriau išvystyta.

„Daug kas žiūrėjo teigiamai į Šventosios uostą, kuris užsidarė. Labiausiai skauda dėl Juodkrantės. Juodkrantė yra pusiaukelėje iki Nidos, bet ten nelabai gali švartuotis, nes nėra nei elektros, vandens, tualetų. Jei iš rytų papučia vėjas, tai išvis negalima priplaukti“, - kalbėjo buriuotojas.

Alternatyva jachtininkams galėtų būti Drevernos uostas, tačiau ten priplaukti gali tik nedideli kateriai dėl mažo gylio.

„Nidoje viskas lyg ir gerai, bet kažko trūksta – jis senas, užmigęs ant to, kad ten ir taip visi plaukia, - pridėjo Šarūnas. - Apskritai Lietuvos pajūris per mažas. Su pavydu žvelgiu į Švediją, kur vos ne kiekvieną savaitgalį gali plaukti vis į kitą vietą“.

Nors Lietuvoje pajūrio uostų gausa Šarūnas džiaugtis negali, vis dėlto vyras tiki, kad jachta yra puiki investicija.

„Čia ne kaip su mašina, kai nusiperki ir po dešimt metų už centus parduodi. Jachtos kaina, nesvarbu, ar po metų, ar po dvidešimt, išlieka panaši“, - kalbėjo pašnekovas.