Nesutarimai su viceministru

Atsistatydinimo prašymą Susisiekimo ministerijai P.Ugianskis įteikė praėjusį trečiadienį. Paskutinė jo darbo diena šiame poste bus kovo 15 d.

„Nuo pirmų Arijando Šliupo (buvęs Kauno oro uosto generalinis direktorius – red. past.) atėjimo į viceministro postą dienų prasidėjo nesusikalbėjimas. Strateginių klausimų derinimas tapo neįmanomas“, – žiniasklaidai pareiškė P.Ugianskis.

Vakar „Kauno dienai“ jis sakė, kad traukiasi ne tik dėl nesutarimų su viceministru.

„Priežastys – asmeninės. Nesutarimai su A.Šliupu yra tik viena dedamųjų“, – teigė P.Ugianskis.

„Žmogus atsikelia ryte, eina į darbą. Darbe mato, kokia situacija, ir galvoja: verta jam eiti toliau eiti į darbą ar ne, – apibūdino Kauno oro uosto vadovas pastarojo meto savo nuotaikas. – Pamačiau, kad save galiu daug efektyviau realizuoti kitur.“

Ministerija korektiškai tyli

Ar iš Susisiekimo ministerijos P.Ugianskis yra sulaukęs priekaištų? „Žodine forma daug visko būta“, – kalbėjo jis.

Iki kovo 15-osios Kauno oro uostui vadovausiantis P.Ugianskis sakė planuojantis grįžti dirbti į logistikos įmonę, kurioje dirbo anksčiau.

Susisiekimo ministerija nesutarimus neigia. „Ponas Šliupas su ponu Ugianskiu sutaria. O jeigu ponas Ugianskis nesutaria su ponu Šliupu, tai yra jo nuomonė. Sunku vertinti emocinius dalykus“, – „Kauno dienai“ pirmadienį sakė susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.

Pasak jo, atsistatydinimo rašte P.Ugianskio nurodytas motyvas yra „pačiam prašant“. Su A.Šliupu dienraščiui susisiekti nepavyko.

Asmeninės priežastys

Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigoms užimti P.Ugianskis laimėjo pernai lapkritį. Tuomečio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, konkursą laimėjęs kandidatas įvertintas dėl jo kaip vadybininko sugebėjimų.

Naujajam vadovui buvo keliamas tikslas į Kauno oro uostą pritraukti naujų aviacijos kompanijų, plėsti skrydžių maršrutų tinklą, didinti neaviacijos pajamas, per oro uostą gabenamų krovinių srautus.

Tąkart naujo Kauno oro uosto vadovo konkursas paskelbtas, kai iš pareigų pernai rugpjūtį oficialiai vėlgi dėl asmeninių priežasčių pasitraukė tuometis generalinis direktorius A.Šliupas, oro uostui vadovavęs nuo 2007-ųjų.

Naujo direktoriaus neieškos

Arijandas Šliupas

A.Šliupui tapus susisiekimo viceministru, gimė naujų idėjų. Pasirodo, naujas konkursas užimti Kauno oro uosto direktoriaus postą skelbiamas nebus.

„Nėra planuojama skelbti konkursą Kauno oro uosto direktoriaus vietai užimti, nes planuojama oro uostų pertvarka, – paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovas R.Slapšys. – Siekiama, kad Lietuvoje teoriškai liktų tik vienas oro uostas, pavyzdžiui, “Lietuva".

R.Slapšys paaiškino, kad praktiškai tai būtų sujungtų trijų šiuo metu veikiančių tarptautinių oro uostų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – darinys.

„Kauno oro uostui šios permainos būtų į gera. Jis šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – pastebėjo ministerijos atstovas.

„Trys viename“

P.Ugianskis teigė, kad ketinimas sujungti į vieną darinį tris Lietuvos oro uostus tam, kad jis išėjo iš darbo, įtakos neturėjo. „Šią idėją aktyviai palaikau“, – teigė jis.

P.Ugianskio manymu, jungimasis ir Kauno oro uostui, ir Vilniaus bei Palangos oro uostams bus tik į naudą, tačiau teigė neįsivaizduojantis, kas konkrečiai laukia Kauno oro uosto.
Jis spėja, kad į jungtinio oro uosto vadovo postą pretenduos dabartinis viceministras A.Šliupas, tačiau nesiėmė to vertinti.

„Čia ne mano kompetencija. Šito visiškai nekomentuosiu“, – sakė P.Ugianskis.

Tai, kad jungtinio oro uosto vadovo kėdė atiteks A.Šliupui, R.Slapšys pavadino nesąmone. „Jeigu žmogus bent kiek susiorientuotų bendroje sistemoje, jis žinotų, kad valstybės tarnautojas, kuruojantis tam tikrą sritį, negali metus ar dar ilgiau kuruotoje srityje užimti pareigų“, – replikavo R.Slapšys.

Trukdo tapusavio konkurencija?

Kalbėdamas apie laukiamus pokyčius R.Slapšys argumentavo, kad dabartinė situacija Lietuvos oro uostus verčia daugiau dėmesio skirti tarpusavio konkurencijai, o ne stengtis į Lietuvą pritraukti kuo daugiau skrydžių bendrovių ir krypčių.

„Visi trys Lietuvos tarptautiniai oro uostai yra valdomi valstybės ir yra pavaldūs Susisiekimo ministerijai. Jai yra visiškai tas pats, ar kairėje, ar dešinėje kišenėje guli pinigai, ar kiekvienoje jų yra po truputį. Svarbiausia, kad jų būtų ir kad jų daugėtų“, – aiškino R.Slapšys.

Pasak jo, jungtiniam oro uostui būtų lengviau pritaukti naujas skrydžių bendroves, naujas kryptis.

R.Slapšys pasakojo, kad šiuo metu rengiama studija, kuri ir parodys, kokia forma būtų geriausiai būtų sujungti oro uostus.

„Gal pasirodys, kad yra naudingiau, jei oro uostai taptų naujojo darinio filialais, skyriais, gal – kad du oro uostai būtų prijungti prie kažkurio vieno. Niekas dar neaišku“, – teigė Susisiekimo ministerijos vadovas.

Kas vadovaus jungtiniam oro uostui? Gal bus skelbiamas konkursas, gal vadovas bus paskirtas be konkurso, vardijo variantus R.Slapšys.

Oro uostų pertvarka, sakė jis, bus baigta ne anksčiau kaip antrojoje metų pusėje.

Komentarai

Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras

Idėja steigti bendrą oro uostų valdymo įmonę yra nenauja. Iš tiesų Lietuva yra nedidelė valstybė, todėl jos krovinių ir keleivių rinka ribota. Todėl Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, kurie panaikintų nereikalingą trintį tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų.

Susisiekimo ministerijos patvirtintoje oro transporto strategijoje iš pradžių buvo numatyta, kad tarptautinis Kauno oro uostas orientuosis į pigius skrydžius ir krovinių gabenimą, o Vilniaus oro uostas bus prestižinis, todėl ir kainos jame bus įprastos.

Kauno rajono savivaldybė biudžeto lėšomis daug prisidėjo prie valstybinės įmonės tarptautinio Kauno oro uosto rinkodaros. Buvo tikimasi, kad čia bus kuriamos naujos darbo vietos. Susisiekimo ministerija žadėjo nutiesti aplinkkelį, apšviesti į oro uostą vedančią magistralę, sutvarkyti šaligatvius, pagerinti šioje zonoje gyvenančių žmonių padėtį.

Tenka tik apgailestauti, kad netrukus ministerijos vadovų pozicija pasikeitė. Didžioji dalis pigių skrydžių buvo perkelti į Vilnių. Apmaudu, kad liko neištesėti pažadai Karmėlavos ir Ramučių gyventojams, kurie dėl oro uosto veiklos patiria daug nepatogumų.

Norime tikėti, kad naujoji Susisiekimo ministerijos vadovybė ištaisys pirmtakų padarytas klaidas. Lietuvos oro uostai neturėtų konkuruoti tarpusavyje. Mūsų valstybė privalo turėti bendrą oro transporto plėtojimo strategiją, kuri padėtų konkuruoti su kitomis valstybėmis.

Esu įsitikinęs, kad Kauno oro uostas yra svarbus ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai – čia susikerta svarbūs sausumos keliai, veikia LEZ, planuojama kurti viešąjį logistikos centrą. Todėl Kauno oro uosto plėtra, orientavimasis į pigius skrydžius ir krovinių gabenimą atitiktų šio regiono viziją.

Kauno oro uosto diskriminavimas arba dirbtinis marinimas atneštų daug žalos regionui ir visai valstybei.

Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras

Kad jungiami oro uostai, dar negirdėjau, nors kalbų būta. Reikėtų pasižiūrėti, kokiu principu jie jungiami į vieną darinį. Ar tai bus akcinė bendrovė, ar valstybės įmonė. Jau seniau esu sakęs savo nuomonę – oro uostai turi segmentuotis pagal atskiras veiklos kryptis. Matau, kad Kauno oro uostas turi didesnį potencialą pervežant krovinius, pigių skrydžių, o ateityje galbūt ir transatlantinių skrydžių sektoriuje.

Jei bus jungiama į vieną darinį ir Kaunas bei Palanga nebus oro uosto filialai, tada mintis gal ir būtų sveikintina, mat tada oro uostai tarpusavyje nekonkuruotų, kaip buvo iki šiol. Be abejo, su sąlyga, kad jie pasidalytų veiklos kryptis, tačiau pirmiausia reikia pamatyti, su kokia mintimi tai bus daroma. Svabiausia, kad nebūtų didesniojo ir mažesniojo brolių. Partnerystė turėtų būti lygiavertė.