Didesnis nei pernai
Šiais metais Kaunas turės išsiversti su kiek daugiau nei 696 mln. litų pajamų. Planuojamos išlaidos – 736 mln. Susidariusį skirtumą, 40 mln. litų, savivaldybė skolinsis. Didžiausia dalis – 418 mln. litų bus skirta švietimui. Tai – 59 proc. viso miesto biudžeto. Praėjusiais metais švietimui skirta beveik 55 proc. lėšų.
Socialinei apsaugai bus skirta 15,7 proc. lėšų – 0,3 proc. mažiau nei pernai. Trečioji prioritetinė Kauno sritis – kultūra, sportas ir religija gauna 5 proc. biudžeto asignavimų. Tai 0,1 proc. mažiau nei pernai.
Nors šių metų biudžete planuojama surinkti 14,8 mln. litų daugiau pajamų nei praėjusiųjų, didelė dalis jų planuojama gauti iš jau ne vienus metus nesėkmingai renkamų pinigų į Privatizavimo fondą ar iš esmės mažai ką reiškiančių žodinių susitarimų su Susisiekimo ministerija.
Tiltas pakibo ore
Kauno tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė savivaldybės pinigai, skirti Panemunės tiltui statyti.
Dar prieš tvirtinant biudžetą statomam tiltui nebuvo numatyta nė lito, nors buvo prašoma 10 mln. litų.
Po biudžeto tikslinimo konservatorių frakcija Panemunės tiltui papildomai numatė kiek daugiau nei 4 mln. litų. Bėda ta, kad šie pinigai numatyti iš liūdnai pagarsėjusio nuolat tuščio Privatizavimo fondo. Jį teoriškai tikimasi papildyti 6 mln. litų už daug metų neparduodamas „Stoties turgaus“ akcijas.
„Pasakykime žmonėms, kaip pastatysime tiltą, kai jam nenumatėme pinigų?“ – gan piktai klausė konservatorių frakcijos seniūnas Vygantas Gudėnas. Vėliau jis kaltę dėl susprogdinto tilto bandė versti praėjusios kadencijos Susisiekimo ministerijos vadovybei. Esą jie kalti, kad buvo „pradėti procesai, nugriovę tiltą“.
V.Gudėnas nenorėjo girdėti replikų, kad tiltą susprogdino ne kas kitas, bet konservatorių frakcija.
„Jokių įsipareigojimų nebuvo. Buvo tik pokalbiai (su Susiekimo ministerija – red. past.) ir diskusijos dėl tilto statybos. Iš savivaldybės pusės įsipareigojimų taip pat nebuvo“, – kad Panemunės tilto reikalai įstrigo, pripažino biudžetą pristatęs savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.
Pinigai, kurių realiai nėra
Šiais metais į Privatizavimo fondą planuojama surinkti beveik 10 mln. litų., tačiau tai – tik viltys.
Taip pat lieka neaišku, kokių pinigų gali tikėtis Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. Visoms Kauno sporto organizacijoms metams numatyti 3 mln. litų, o papildomas milijonas paskirtas taip pat iš tuščio Privatizavimo fondo.
Gatvėse augs žolė?
Nors Miesto tvarkymo skyrius prašė 2,5 mln. litų gatvių duobėms lopyti, skirta tik 500 tūkst. litų. Šie pinigai – taip pat neegzistuojantys, mat įrašyti Privatizavimo fonde. Skyrius tikisi išgyventi su Kelių direkcijos skiriamais 10–12 mln. litų.
Skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pripažino, kad tai – taip pat iššūkis. Tvirtinant biudžetą, neatsižvelgta nė į vienos frakcijos siūlymus skirti papildomų pinigų įvažoms ar gatvėms remontuoti.
„Neskyrėte nė vieno lito gatvėms – važinėsime arkliais. Viskas bus padengta žvyru ir augs žolė. Gyvūnai ja galės maitintis – nušausime du zuikius vienu šūviu“, – ironizavo frakcijos „Dirbam Kaunui“ seniūnas Gintautas Labanauskas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio seniūnas Simonas Kairys. Jo teigimu, miesto vadovams trūksta strateginio mąstymo, nes orientuojamasi tik į rinkliavas. Kaip pavyzdį jis pateikė Kauno rajoną, kuris tvarkosi gerokai sėkmingiau nei miestas.
Politikas klausė A.Lauciaus, kodėl pastarasis tikisi, kad Vyriausybės finansuojama Kelių plėtros programa Kaunui šiais metais pridės nuo 12 iki 30 mln. litų.
A.Laucaus aptakiai atsakė, kad viltys pagrįstos „tam tikra metodika“. Finansų skyriaus vedėjas patvirtino, kad kitų pajamų gatvių duobėms lopyti nenumatoma.
„Lopyti negalima, tai – kultūrinis paveldas“
Valdančiųjų nuomonės nesutapo dėl šiais metais planuojamų K.Petrausko gatvės ir Savanorių prospektų įkalnės rekonstrukcijų.
Skolintomis lėšomis vykdant darbus abiejose gatvėse, mieste susidarytų milžiniškos automobilių spūstys. Konservatorius Marijus Panceris siūlė įkalnės projektą atidėti ir šiuos pinigus skirti pradėti rekonstruoti Laisvės alėjai.
Tam pasipriešino socialdemokratas vicemeras Vasilijus Popovas. Jo teigimu, Laisvės alėja – ne pirmaeilis projektas Kauno miestui. Po diskusijų nuspręsta likti prie pirmojo varianto.
„Mūsų komitetas mano, kad kultūra ir švietimas yra svarbesni, tad nepritarėme frakcijų siūlymams skirti pinigų gatvių duobėms remontuoti“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.
Toks požiūris nustebino frakcijos „Dirbam Kaunui“ narį Artūrą Orlauską.
„Skiriate pinigų savivaldybės atvirukams (savivaldybei viešinti – red. past.), o ką ant jų spausdinsite? Kad čia gražios gatvės?“ – kalbėjo jis.
Ironizuodama jam pritarė ir „Vieningo Kauno“ narė Irena Matijošaitienė, kuri teigė svečiams iš kitų miestų pasakojanti, kad Kaune gatvių duobių lopyti negalima, nes tai – kultūrinis paveldas.
Diržų veržimosi metas
Kultūros projektams Kaune vietoj prašytų 3,6 mln. litų skirta 2,4 mln.
Nenumatytas ir 2,7 mln. litų siekiantis koncesijos mokestis bendrovei „Kamesta“, kuri dėl Aleksoto prietilčio su savivaldybe bylinėjasi teismuose.
Kaunas nesulauks ir numatytų reguliuojamų pėsčiųjų perėjų – joms papildomo milijono neatsirado.
Panemunės paplūdimiui įrengti vietoj 1,7 mln. skirta tik 150 tūkst. litų.
Beveik 0,5 mln. litų negaus ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras.
Gatvėms barstyti žiemą vietoj prašytų 2 mln. skirta 800 tūkst. litų.
