Nesklandumai uoste tęsėsi
Krovos ir statybų planavimas Klaipėdos uoste akivaizdžiai stringa. Infrastruktūros gerinimo sutarčių su uosto naudotojais iniciatore buvusi Uosto direkcija dabar jau pritilo. Jai nepavyksta sureguliuoti projektų vykdymo terminų.
Vėluojant septynis mėnesius, spalio 10 dieną prie naujojo pirso krantinės Nr. 67a priimtas pirmasis laivas „Tanais Leader“. Pradėti bandomieji krovos darbai. Į laivą supilta apie 25 tūkst. tonų lietuviško eksportinių rapsų.
Priežastys, kodėl Klaipėdos uoste darbai vėluoja, yra banalios – nesusikalbėjimas tarp užsakovo ir rangovų, netinkamai parengti projektai, „rankų sukinėjimai“ tikintis papildomų darbų ir pinigų.
Sutartį dėl „Begos“ naudojamo pirso statybos su rangovu „Josef Möbius Bau-GmbH“ Uosto direkcija pasirašė 2010 m. rugsėjo 2 dieną. Pagal sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2011 m. gruodžio 2 dienos, vėliau terminas buvo pratęstas iki 2012 m. liepos 2-osios.
Realiai statybos baigtos dar vėliau nei numatė pratęstas terminas. Spalio pradžioje buvo įmanomi dar tik bandymai. Dėl to, kad darbai uoste vėluoja, tiek užsakovo, tiek rangovo atstovai dažnai kaltina vieni kitus. Ir užsakovo, ir rangovų atstovų aiškinimuose dažniausiai minimas tas pats žodis – „arogancija“. Tokie epitetai skiriami tiems atstovams, kurie šiaip turėtų būti labiau partneriai nei priešininkai.
Tarp vokiečių kompanijos „Josef Möbius Bau-GmbH“ ir Uosto direkcijos nesusipratimų debesis jau tvyro ne vienerius metus po teismų dėl viešųjų pirkimų, priekabiavimo dėl „Josef Möbius“ kompanijos perregistravimo reikalų, kaltinimų, kad iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ išėję specialistai kompanijoje „Josef Möbius“ yra negražių tradicijų tęsėjai.
Krantinių nr. 66 a ir 67 a statybos darbų vertė su visais pridėtiniais darbais ir mokesčiais sudarė 51 mln. 999 tūkst. litų. Šiemet tai didžiausias uoste baigtas projektas.
Kol uoste vyko nesusikalbėjimai, „Bega“, nuolat prašydama, kad pirsas būtų statomas greičiau, neturėdama kitos išeities išvalė vieną trąšų sandėlį ir per jį krovė grūdus. Taip į du laivus buvo pakrauta per 50 tūkst. tonų.
Sandėlį prilygino arenai
Tuo pat metu, kai girgždėdamos vyko krantinių nr. 66 a ir 67 a statybos, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ savo jėgomis statėsi universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą.
Generalinis statybos darbų rangovas buvo pati kompanija „Bega“. Įvairius rangos darbus atliko Lietuvos ir Švedijos įmonės. Be statybos darbų „Bega“ ant pirso sumontavo mobilų laivų krautuvą, įsigijo galingiausią Klaipėdos uoste 124 tonų keliamosios galios greiferinį kraną „Liebherr 420“, savo lėšomis nutiesė geležinkelio atšakas, automobilių kelius.
Bendros kompanijos investicijos į šį terminalą bei krovos įrangą ir technologijas, įskaitant žemės sklypo paruošimą statyboms – senų pastatų griovimą, tinklų iškėlimą bei naujų tiesimą – siekia apie 80 mln. litų.
Naujasis „Begos“ terminalas iš tiesų unikalus. Šios kompanijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis jį palygino su „Švyturio“ arena.
„Švyturio“ arenos plotis – 22 891 kv. metrai. 120 tūkst. tonų talpos „Begos“ sandėlio plotis – 23 tūkst. kv. metrų. Jo tūris – 160 tūkst. kub. metrų ir jis trečdaliu didesnis nei „Švyturio“ arena. Į sandėlį lengvai įvažiuoja ir jame apsisuka sunkvežimiai.
Vienu metu didžiausiame Klaipėdos uoste sandėlyje galima laikyti aštuonių rūšių skirtingus birius produktus – grūdus, išspaudas, rupinius, granules, cukraus žaliavą.
Stabdys – nebaigti darbai
Pastačius pirsą arba 66 a ir 67 a krantines, problemos dėl uosto infrastruktūros „Begai“ nesibaigė. Nors prie pirso projektinis gylis yra 14 metrų, uosto laivybos kanale – 14,5 metro, „Bega“ dar negali priimti tokio dydžio laivus, kokie buvo planuoti. Kol kas į „Begą“ plaukia ne pilnai pakrauti laivai.
„Neišgilinus akvatorijos prie naujųjų krantinių, nebus galima priimti didelio tonažo “Panamax” bei “Post Panamax” tipo laivų. Viliamės, kad pirsas, atitinkantis visus infrastruktūrinius parametrus, jau netrukus bus atiduotas eksploatacijai darbiniu režimu ir Universalus žemės ūkio terminalas galės pradėti veikti visu pajėgumu“, – akcentavo A.Kuzmarskis.
Naujojo terminalo projektinis pajėgumas – 2,5 mln. tonų per metus. Anot A.Kuzmarskio, „Bega“ turi krovinių ir per metus planuoja krauti ne mažiau kaip 2 mln. tonų. Tai būtų nauji kroviniai, kurie papildytų ir bendrą Klaipėdos uosto krovinių kiekį. Poreikis krauti žemės ūkio produkciją didelio tonažo laivais Lietuvos bei aplinkinių šalių rinkose pastaruoju metu sparčiai auga.
Naujojo terminalo veiklą stabdo ir nebaigta 67–68 krantinių rekonstrukcija. Neatlikus jos, prie pirso laivas negali tinkamai atsistoti. Pirso ilgis – 243 metrai. Laivas gali panaudoti mažiau nei 200 metrų. Prie pirso šaknies laivas gali stoti ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto, kuris dar nesutvarkytas.
