Mažųjų rinkos dalis sparčiai mažėja
Pradėkime nuo to, ką vadiname smulkiomis įmonėmis. Šiuo atveju vieningos griežtos formuluotės nėra, bet apibendrinant skirtingų šaltinių duomenis galima būtų teigti, kad Lietuvoje smulki krovinių pervežimo įmonė yra ta, kuri valdo iki 10 vilkikų autoparką, joje dirba iki 20 darbuotojų, o metinės pajamos – neviršija 5 mln. litų.
Ekonominio sunkmečio periodu vidutinio dydžio įmonės buvo stabilesnės nei stambiosios, nes pastarosios savo plėtrą finansuodavo skolintais pinigais. Šiuo metu vidutinės įmonės neretai pereina į stambesniųjų kategoriją, o mažos (1-5 mln. Lt) – į vidutinių kategoriją. Įmonių riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ ekspertas Romualdas Trumpa pastebi, kad šiuo metu transporto įmonių koncentracija stiprėja ir mažoms įmonėms lieka mažesnė rinkos pyrago dalis. Be to, ženkliai sumažėjo rinkos naujokų, kurie iš smulkių įmonių tapo vidutinėmis. Vis daugiau naujų įmonių taip ir lieka smulkiųjų gretose.
Kelių transporte didžiausias įmonių steigimo bumas buvo 2006-2007 m., o 2010- 2011 m. steigimas lėtėjo. Sausumos transporte absoliuti dauguma didžiųjų ir vidutinių įmonių veikia 10 ir daugiau metų, todėl naujokams įsibrauti į šią profesionalių senbuvių rinką gana sudėtinga. Tai patvirtina ir ilgametę patirtį transporto versle dirbantis „Ekosig“ vadovas Sigitas Česnavičius. Anot jo, su pirmais-antrais metais įsikūrusiomis įmonėmis visi dirba labai atsargiai ir neskuba pasitikėti.
Nors transportas dar ilgai išliks tokia šaka, kurioje duonai gali užsidirbti ne tik stambios, bet ir vidutinės bei smulkios įmonės, pastarojo meto tendencijos rodo, kad smulkios krovinių pervežimo įmonės vis dažniau apsiriboja turimu statusu ir augimą vysto mažai. Dauguma „jaunų” įmonių, kurios turi didelę apyvartą (virš 25 mln. Lt) ir įsteigtos per paskutinius dvejus metus (2010-2011) iš tiesų yra atsiradusios dėl reorganizacijų. „Credit reform Lietuva“ duomenimis, kelių transporte per pastaruosius dvejus nežymiai pasikeitė naujokų dalis tarp tų įmonių, kurios turi apyvartą iki 1 mln. Lt., tačiau smarkiai išaugo tarp smulkių įmonių, kurios siekė 0,5 -1,0 mln. Lt. apyvartą ir ypač nesiekiančių 0,5 mln. Lt. apyvartos. Per 2009 – 2011 m. tarp tų įmonių, kurios įsteigtos per pastaruosius 5 metus, proporcijos beveik nepasikeitė.
„Transportas – tai ne vaistinės, degalinės, ar maisto prekyba. Ten vyksta kitokia koncentracija – naujų įmonių steigiasi mažai, o esamas iš rinkos išstumia didžiosios įmonės. Transporte (ypač kelių transporte ir ekspedijavime) įmonių steigimas, augimas ar bankrotai vyko ir vyks. Didžiąją rinkos augimo dalį pasiima stambios ar vidutinės įmonės. Dalis vidutinių tampa stambiomis įmonėmis, ko kituose sektoriuose beveik nevyksta,“ – konstatavo R, Trumpa. Eksperto nuomone, sulėtėjusį smulkių įmonių augimą įtakojo keturios pagrindinės priežastys:
Įėjimo į rinką barjerai išaugo. Seniai praėjo tie laikai, kai kiekvienas norintis, neturėdamas savo kapitalo, galėjo išsipirkti vilkikus.
Užsakovo komfortabilumas. Užsakovams dažnai patogiau dirbti su stambesnėmis įmonėmis.
Vidaus rinka. Naujokai dažnai pradeda veiklą vystyti vidaus rinkoje, kuri ganėtinai siaura. Krovinių srautai užsienyje augo (tranzitas, eksportas iš Lietuvos) ar bent pradėjo atsistatyti (importas į Lietuvą). O vidaus rinkoje pervežimų samdomu autotransportu labai sumažėjo. Per kelerius metus Lietuvos viduje padidėjo nuosavu transportu pervežamų krovinių dalis, o sumažėjo samdomo transporto dalis ir apimtys.
Patirtis. Per krizę stambios ir vidutinės įmonės įgijo daug vertingos patirties. Prieš krizę nemažai stambių įmonių bankrutavo, nes plėtra vyko skolintais pinigais. Šiuo metu stambių įmonių plėtra, nors kiek lėtesnė, bet tvaresnė.
Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio
Pakalbinome smulkiuosius Lietuvos vežėjus, kaip jiems sekasi įgyvendinti savo įmonių plėtrą. S. Česnavičius, per šiuos metus įmonės parką išplėtęs dviem automobiliais, CargoNews teigė, kad šiuo metu visiems vežėjams plėtrą vykdyti nelengva dėl vis naujai sudaromų biurokratinių trikdžių, vis naujų reikalavimų, kurie apsunkina įmonių augimo galimybes. Jo teigimu, dar 2002 m. Lietuvoje veikė 25 verslą kontroliuojančios institucijos, o šiandien jų 6 kartus daugiau – net 150. „Kiekvieną dieną turi kovoti dėl būvio,“ – kalbėdamas apie padėtį transporto versle sakė S. Česnavičius. Jis pridūrė, kad norėdamas, jog įmonė išliktų rinkoje ir augtų privalai išsaugoti gerą reputaciją ir dirbti profesionaliai, tuomet vertins ir partneriai ir konkurentai.
Kalbinti smulkieji vežėjai, kaip didžiausias kliūtis jų verslo plėtrai įvardino neseniai VKTI keltą reikalavimą, kad transporto įmonės buveinės adresas sutaptų su veiklos vykdymo vieta, dideles TIR knygelių kainas, ETMK leidimų išdavimo tvarką, brangius privalomojo civilinės atsakomybėsdraudimo polisus.
Nepaisant transporto versle kylančių sunkumų, šio verslo perspektyvas ekspertai vertina palankiai. Smulkiosios įmonės, turės išmokti prisitaikyti prie kylančių iššūkių – svyruojančių kuro kainų, augančių draudimo tarifų, naujai apmokestinamų kelių… Lietuvos importas ir eksportas ir toliau didėja, sudarydamas palankias terpes krovinių pervežimo verslo plėtrai. Dėl naujų susitarimų dėl tarptautinių gabenimų leidimų, palengvės eksportas į Rusiją kai kurioms krovinių grupėms, kas gali tapti puikia terpia smulkiųjų vežėjų augimui.
