Iš esmės „airBaltic“ jau dabar yra Baltijos šalių aviakompanija, tačiau kalbėti apie bendro oro pervežėjo idėją reikia labai atsargiai. Vienu metu tokia mintis buvo kilusi skrydžių bendrovei SAS. G. Rungainis įsitikinęs, kad problema slypi Baltijos šalių skirtumuose bei kiekvienos jų siekyje sukurti savo oro bendrovę.
Objektyviai vertinant, šiuo metu šis tikslas lengviausiai pasiekiamas Rygai. Mažiausiai į aviacijos centro poziciją pretenduoti gali Estija, nes jos gyventojų skaičius labai mažas, o netoli Talino įsikūręs stiprus Helsinkio oro uostas.
G. Rungainis mano, kad estai jau suprato, jog intensyviai „Estonian Air“ plėtrai nėra jokio ekonominio pagrindo. Todėl aišku, kad „airBaltic“ ir „Estonian Air“ kažkaip bendradarbiaus, „tikėkimės, konstruktyviai“, sakė ekspertas.
Pasirodė tam tikri „bendradarbiavimo signalai“ ir iš Lietuvos pusės, tačiau „viskas priklauso nuo lietuvių noro būti konstruktyviais“.
K. Krastinas pridūrė, kad Latvija turi visas prielaidas būti Baltijos šalių aviacijos lydere.
