Šilko keliu prekės ir technologijos iš Azijos į Europą ir atvirkščiai buvo gabenamos nuo 200 metų prieš Kristų. Vidurio Azija vėl atgauna savo svarbą kaip tuomet, kai jungė Kiniją, Indiją su visu pasauliu.
Dalis naujojo Šilko kelio tiesiama per Kazachstaną. Žmonės džiaugiasi, kad greitai nereikės strigti dulkėtuose, o žiemą visai neišvažiuojamuose keliuose. Jie sako jau dabar juntą naudą.
„Nedarbas sumažėjo. O kai kelias bus nutiestas, tikimės dar daugiau darbo vietų. Juk reikės ir degalinių, parduotuvių, remonto dirbtuvių“, – kalbėjo buldozerininkas Karimžanas Bukajevas.
Tiesiant naujo Šilko kelio atkarpą aktyviai dalyvauja užsienio bendrovės, dalį 5,5 mlrd. dolerių projekto finansuoja Pasaulio bankas. Paskolų suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat Islamo plėtros ir Azijos plėtros bankai.
Atkarpoje šalia Baikonūro kosmodromo dirba Italijos bendrovės specialistai. Jie sako, kad bet kuri įmonė nepraleistų progos dalyvauti tokiame milžiniškame projekte.
„Krizės laikais ne tiek jau daug šalių drįsta tiesti 2,5 tūkst. kilometrų kelią, bet bendrovės labai domisi šiuo dideliu projektu, kuris vadinamas transporto koridoriumi tarp Vakarų Europos ir vakarinės Kinijos“, – teigė statybų bendrovės „Salini“ vadybininkas Aleksandras Smolickis.
Daugiau negu du su puse tūkstančio kilometrų – tik per Kazachstaną. O visas naujas Šilko kelias nusidrieks beveik 8,5 tūkst. kilometrų. Dalį jo numatoma atidaryti jau kitais metais.
