Tarp kitų priežasčių, skatinančių atsisakyti automobilio mieste, apie 12 proc. gyventojų paminėjo ilgesnį šiltąjį metų sezoną, kurio metu būtų galimybė ilgiau važinėti dviračiu ar vaikščioti pėsčiomis, 8 proc. – modernią tramvajų arba metro sistemą, 5 proc. – išvystytą dviračių nuomos tinklą.
„Vis daugiau gyventojų keliaudami mieste naudojasi automobiliais. Pavyzdžiui, Vilniuje vienam tūkstančiui gyventojų tenka apie 500-600 automobilių, o tai gerokai lenkia didesnių Europos miestų, kur vidurkis siekia apie 480 automobilių, rodiklius. Negana to, skaičiuojama, kad Europoje vienu automobiliu važiuoja vidutiniškai 1,2 keleivio. Lietuvos sostinė – ne išimtis. Jei bent pusė vairuojančių Vilniaus gyventojų iš automobilių persėstų į autobusus, troleibusus arba sėstų ant dviračių, aplinkai daroma žala žymiai sumažėtų“, - teigia „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius.
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad tiek aukštesnės degalų kainos, tiek išvystyti dviračių takai mieste atsisakyti automobilio priverstų jauniausius (iki 29 metų), aukščiausias pajamas vienam šeimos nariui (1001 Lt ir daugiau) gaunančius gyventojus.
Įdomu tai, kad atnaujintas visuomeninis transportas, patogesni maršrutai ir mažesnės kainos automobilio atsisakyti dažniausiai paskatintų 30-39 m. gyventojus, turinčius aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu mažesnės bilietų kainos aktualesnės jaunesniems – iki 29 m. gyventojams su aukštesniuoju arba viduriniu išsilavinimu.
