Suaugę kūnu ir dvasia
Pastarajame miesto tarybos posėdyje politikams buvo pateiktas svarstyti bendradarbiavimo sutarties tarp uostamiesčio savivaldybės ir Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo projektas.
Tačiau politikai tokiam sutarties projektui nepritarė – svarstymą atidėjo, kol bus išspręstas klausimas, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie „Meridiano“ valdymo.
„Mes, miestas, su „Meridianu“ esame suaugę kūnu ir dvasia, nors jis ir valdomas privataus fondo. Kai burlaivį reikia paremontuoti, pertempti į kitą vietą, savivaldybė tarpininkauja, padeda, kuo gali. Šia sutartimi taip pat būtume prisiėmę nemažai įsipareigojimų. Bet mes visiškai neturime informacijos apie „Meridiano" paramos fondo valdymą – ar skaidriai tvarkomos iš rėmėjų gautos lėšos ir panašiai“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Jis tvirtino abejonių dėl „Meridiano“ paramos fondo veiklos išgirdęs iš uosto krovos kompanijų, kurios skiria lėšų burlaivio priežiūrai, remonto darbams, atstovų.
„Įmonės geranoriškai padeda, tačiau joms neramu, kaip su pinigais elgiamasi. Galbūt viskas yra puiku, tačiau gimsta idėja, jog „Meridiano“ valdymas turėtų būti skaidrus ir aiškiai suprantamas, todėl savivaldybė turėtų jame dalyvauti“, – apie pokyčių reikšmę prabilo A.Šulcas.
Burlaivis – privati nuosavybė
Svarstoma, kad savivaldybė galėtų tapti „Meridiano“ paramos fondo dalininke, tuomet būtų galima matyti visas finansines ataskaitas – kiek pinigų surinkta, kiek ir kur išleista.
„Tuomet ir miestiečiai, kurie aukoja „Meridianui“, žinotų, kaip panaudojami jų pinigai, o ir privačios įmonės to nori. Dabar niekas nieko apie pinigus nežino“, – padėtį įvardijo vicemeras.
Barkentiną „Meridianas“ 2001 metais iš bendrovės „Meridianas“ už litą nusipirko klaipėdietis Artūras Žičkus. Netrukus jis su keliais asmenimis įsteigė „Meridiano“ paramos fondą, kuriam neatlygintinai perdavė burlaivį.
Nuo tada iki šios dienos savivaldybė yra suteikusi teisę „Meridiano“ paramos fondui burlaivį nemokamai švartuoti prie Danės krantinės, buvo skirta pinigų iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo barkentinos remontui.
„Nemanau, kad A.Žičkus nusipirko „Meridianą“, nes buvo sumanęs kažkaip rankas pasišildyti. Greičiau tai buvo verslo planas – atgaivinti restoraną, koks kadaise veikė burlaivyje ir buvo labai populiarus, į jį patekti galėdavai tik per didelį „blatą“. Tačiau kažkodėl vėl pradėjęs veikti restoranas nepasiteisino“, – prisiminė buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.
Jis pabrėžė, kad iš miesto biudžeto „Meridiano“ paramos fondui didelės pinigų sumos tikrai nebuvo skiriamos, tačiau jis, kaip meras, tarpininkaudavo, kad įmonės, kurios remontavo burlaivį, imtų kuo mažesnį užmokestį.
Prašo aukoti pinigų
„Kviečiame neabejingus klaipėdiečius ir Lietuvos žmones prisidėti prie burinio laivo „Meridianas“ išsaugojimo ateities kartoms. Šiais metais mūsų siekis – iškelti „Meridianą“ iš vandens ir sutvarkyti jo avarinę būklę“, – „Meridiano“ paramos fondas viename socialiniame tinkle ragina žmones aukoti pinigų.
Prieš porą metų savivaldybės užsakymu už 44 tūkst. litų, gautų iš ES, buvo atlikta galimybių studija dėl „Meridiano“ tolesnio panaudojimo. Joje buvo analizuoti trys variantai, kaip burlaivį išsaugoti ateities kartoms.
Ekspertai neseniai nustatė, kad „Meridiano“ būklė tokia bloga, jog žiemos jis gali nebeatlaikyti, tad jį būtina iškelti iš vandens.
Preliminariais duomenimis, iškėlimas ir nugabenimas į pasirinktą vietą gali kainuoti apie 100 tūkst. litų, todėl „Meridiano“ paramos fondas ir prašo žmonių aukų.
„Manau, jei fondas renka aukas, tai ir turėtų atsiskaityti, kur išleidžia pinigus. Tačiau jis kol kas yra privatus, todėl ataskaitų pateikti neprivalo. Todėl pritariu, jog reikia svarstyti galimybę savivaldybei tapti fondo dalininke, kad jo valdymas būtų viešesnis ir skaidresnis“, – teigė R.Taraškevičius.
Tikrino mokesčių inspektoriai
„Teisiškai įmanoma, kad savivaldybė taptų fondo dalininke, nes jis yra ne pelno siekiantis subjektas. Tačiau tai padaryti bus galima tik tokiu atveju, jei sutiks dabartiniai laivo savininkai. Jei ne, tuomet žiūrėsime, ar apskritai galime kuo nors padėti „Meridianui“. Manau, atitinkamai elgsis ir rėmėjai“, – svarstė A.Šulcas.
„Meridiano“ paramos fondo direktorius A.Žičkus teigė tikrai neprieštaraujantis, kad fondo dalininke taptų savivaldybė, tačiau reikia suderinti kai kurias detales.
„Visi pinigai, kuriuos fondas gauna, yra pervedami į specialią sąskaitą. Mus jau ne kartą tikrino mokesčių inspektoriai ir jokių pažeidimų nerado. Dabar tikrai negaliu įvardyti konkrečių skaičių, kiek paramos gavome per tą 12 metų ir kur ją tiksliai išleidome. Tačiau jei yra poreikis, skaičius tikrai galime paviešinti“, – abejonėmis dėl fondo veiklos skaidrumo stebėjosi A.Žičkus.
Jis patikino, kad visi rėmėjai, jei tik pageidauja, gauna išsamią ataskaitą, kur panaudoti jų skirti pinigai, nes tai esąs šventas reikalas.
Pašnekovas pabrėžė, jog parama tikrai nėra gausi. Didesnė dalis pajamų gauta už burių nuomą reklamai – taip pavyko surinkti pinigų burlaivio kosmetiniam remontui.
Anot A.Žičkaus, dabar svarbiausia rasti būdų, kaip „Meridianą“ kuo greičiau iškelti iš vandens, jį perrinkti iš naujo, o tada galvoti, kaip burlaivį panaudoti, kad užtektų pajamų jam išlaikyti.
Komentarai
Petras Bekėža, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas
Reikėtų labai gerai pasverti, ar savivaldybei verta tapti „Meridiano“ paramos fondo dalininke, nes tokios būklės barkentina yra našta. Reikėtų skirti labai daug lėšų jos remontui ir priežiūrai, o savivaldybės biudžetas juk ribotas. Aišku, jei bus keli fondo dalininkai, tuomet skaidrumo bus daugiau. Manau, fondą reikia dar labiau išplėsti – gal dalininkėmis taptų ir jūrinės bendrovės, įvairios Lietuvos organizacijos. Kuo daugiau dalininkų, tuo didesnės galimybės surinkti pinigų „Meridiano“ remontui, o jų reikia labai daug. Fondo vadovai galėjo ir anksčiau pagalvoti apie jo išplėtimą. Reikėjo plačiau kelti šį klausimą, tuomet gal šiandien „Meridianas“ nebebūtų tokios apverktinos būklės. Kai taps aišku, koks bus fondas ir jo dalininkai, tuomet bus galima skaičiuoti, kiek turima pinigų remontui, ir tik tada spręsti, kaip su „Meridianu“ pasielgti.
Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas
Man vis dar kyla klausimas: jei „Meridianas“ yra miesto simbolis, tai kodėl reikėjo kurti privatų fondą, kuris valdytų miesto simbolį. Manau, geriau būtų, jei savivaldybė pati spręstų, tartųsi su visuomene, kaip „Meridianą“ išsaugoti. Kiekvieną projektą, o tokį, kaip laivo išsaugojimas, reikia valdyti ir prižiūrėti labai nuoširdžiai bei kvalifikuotai. Norint valdyti tokį laivą, nepakanka jį tik suremontuoti, nudažyti ir galvoti, kad jis ilgai tarnaus. Norint, kad „Meridianas“ išliktų, reikia daug žinių ir sugebėjimų. Miesto simbolį turi valdyti miestas, fondo žmonės, kurie sugeba tokius darbus dirbti, – nepakanka nusipirkti už vieną litą ir galvoti, kad labai lengva rūpintis laivu.
„Meridiano“ istorija
1947 m. vasario 22 d. laivų statykloje „Oy Laivateollisuus Ab“ Turku mieste Suomijoje pradėta medinės barkentinos „Meridianas“ statyba.
1948 m. rugpjūčio 30 d. burlaivio statyba baigta.
1948 m. spalio 1 d. burlaivis perduodamas TSRS.
1949 m. gegužės 3 d. burlaivį perima Klaipėdos jūreivystės mokykla.
1968 m. nelaimingo atsitikimo metu žuvus 6 kursantams, „Meridianas“ išbraukiamas iš plaukiojančių mokomųjų laivų sąrašo. Vilkikas „Kagul“ barkentiną atplukdo į Klaipėdą.
1970 m. laivas perduodamas Klaipėdos valgyklų, restoranų ir kavinių trestui.
1971 m. burlaivyje pradeda veikti tuomet prestižinis restoranas.
1994 m. gruodžio 22 d. barkentina perduodama (privatizuojama) UAB „Meridianas“ nuosavybėn.
2000 m. vasario 29 d. Klaipėdos mero sudaryta komisija konstatuoja, kad laivas yra avarinės būklės, ir įpareigoja UAB „Meridianas“ pašalinti laivą iš Danės upės.
2000 m. rugpjūčio 1 d. meras kreipiasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl visuomenei grėsmę keliančios barkentinos pašalinimo iš Danės.
2000 m. rugsėjo 24 d. nusikalstama grupuotė sprogdino barkentiną.
2001 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino ieškinį ir įpareigojo savininką išvesti burlaivį „Meridianas“ nuo savivaldybei priklausančios Danės upės krantinės.
2001 m. sausį laivą už simbolinį 1 litą iš UAB „Meridianas“ nupirko Artūras Žičkus.
2001 m. sausio 18 d. įkurtas Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondas, kuriam neatlygintinai perduodamas burlaivis.
2001 m. birželio 7 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikina ankstesnį sprendimą ir patvirtina miesto savivaldybės ir „Meridiano“ paramos fondo taikos sutartį.
2005 m. balandžio 20 d. „Meridianas“ įrašomas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.
2009 m. lapkričio 26 d. miesto taryba vienbalsiai pritarė bendradarbiavimui su Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondu, siekiant jūrinio miesto simbolio išsaugojimo ateities kartoms.
