Įmonės jaučiasi žlugdomos
Birželio 21-ąją Seime ketinama svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo projektą. Šalies keleivinio transporto įmonių profesinių sąjungų atstovai ta proga ketvirtadienį žada surengti piketą prie Seimo.
„Tampa akivaizdu, kad politikai nesusigaudo ekonominėje situacijoje. Keleivinio transporto įmonės žlugdomos, jos atsidūrusios ties bankroto riba. Iš pradžių bandysime atkreipti šalies vadovų dėmesį piketuodami. Jei tai nepadės, jau įkūrėme streiko komitetą, kuris svarstys viešojo transporto darbuotojų streiko galimybę Vilniaus mieste“, - sako Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Jonas Petraška.
Pasak J. Petraškos, PVM lengvatų gąžinimas būtų svari parama keleiviniam transportui. „Dėl panaikintų PVM lengvatų keleivinio transporto įmonės prarado nemenką dalį pajamų. Gaila, kad šalies vadovai sprendimus dažniausiai priima pernelyg nesigilindami į įmonių situaciją“, - sako J. Petraška.
Panaikintos PVM lengvatos kirto stipriai
PVM lengvatos keleiviniam transportui buvo panaikintos 2009-aisiais. Šis žingsnis turėjo itin neigiamą įtaką viešojo transporto bendrovių pajamoms, ženkliai padidėjo savivaldybių skolos bendrovėms už nuostolių kompensavimą.
Pasak asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio, panaikintos PVM lengvatos šalies vežėjams atsieina 80 mln. Lt per metus. „Ši problema aktuali visiems miestams, kadangi gerokai padidinto PV mokesčio į valstybės biudžetą neįstengia sumokėti didžioji dalis įmonių. Vežėjų įsiskolinimai didėja dešimtimis milijonų litų per metus“, - sako J. Stolovickis.
Akivaizdu, kad dėl padidėjusio PVM planuotos pajamos į šalies biudžetą realiai nesurenkamos. Siekdamos išgyventi, keleivinio transporto įmonės priverstos imti paskolas iš bankų, mokėdamos jiems milžiniškas palūkanas.
Vyriausybė nepritaria
Gegužės 15-ąją Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo pataisų projektui Nr. XIP-3885(4). Seimo nariai nusprendė siūlyti, kad lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas keleivių vežimo, Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms. Tačiau prieš balsuojant nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, kad ji pateiktų išvadas šiuo klausimu.
Vyriausybė nutarė įstatymo projektui nepritarti. Vienas iš pagrindinių motyvų – „nustačius lengvatinį 9 procentų PVM tarifą pasiūlyme nurodytoms keleivių vežimo paslaugoms, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas negautų apie 68 mln. litų pajamų per metus“.
„Jei pridėtinės vertės mokestis būtų sumažintas, keleivinio transporto įmonės galėtų jį išsyk sumokėti, tuo pačiu papildydamos valstybės biudžetą tegu mažesne, bet realia suma“, - sako J. Stolovickis.
Dar vienas Vyriausybės pateikiamas argumentas – „nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinus PVM tarifą keleivių vežimo paslaugoms nuo 5 proc. iki 19 proc. ir vėliau iki 21 proc., beveik visas jo padidėjimas buvo perkeltas į kainą". Tačiau realūs faktai rodo kita: nors savivaldybės ir buvo priverstos didinti bilietų kainas, tačiau jos didėjo ne taip ženkliai, kaip didėjo PVM. Be to, bilietai brango ir dėl šiuo laikotarpiu apie 30 proc. išaugusių degalų kainų.
Nepriklausomi ekspertai – už lengvatų grąžinimą
Kompanija „PriceWaterhouceCooper“, atlikusi tyrimą dėl PVM keleivinio transporto paslaugoms, priėjo prie išvados: lengvatinis PVM tarifas būtų naudingas ne tik vežėjams, bet ir savivaldybėms, valstybei ir visuomenei.
„Valstybės siekis mažinti biudžeto deficitą, naikinant PVM lengvatas, yra suprantamas. Tačiau keleivių vežimas viešuoju transportu yra ne verslas, o socialinė funkcija. Šiuo atveju derėtų pasverti, kas naudingiau valstybei: mokestinės skolos, kurių bendrovės nepadengs, ar faktiškai surenkamas mokestis, tebūnie šiek tiek mažesnis. Tai įmanoma tik grąžinus lengvatinį PVM tarifą“, - teigiama „PriceWaterhouseCooper“ atliktos studijos išvadose.
Lengvatinis PVM tarifas galioja devyniolikoje iš 27 ES valstybių.
