Vilnietis Tadas (vardas pakeistas - DELFI), kaip ir įprasta, pylėsi benziną vienoje iš sostinės degalinių. Kol vyras baigė piltis degalus ir grįžo į automobilį, už kurą sumokėti į degalinę nuėjo jo žmona. Moteris parodė degalinės darbuotojui, kurioje kolonėlėje buvo piltasi degalų, ir už benziną sumokėjusi banko kortele su vyru grįžo namo.
„Kitą dieną sulaukiau pikto skambučio iš policijos. Man buvo pasakyta, kad vietoj benzino žmona sumokėjo už dujas. Policijos atstovas liepė per vieną dieną atvažiuoti į degalinę ir susimokėti skirtumą, kitaip bus imtasi „atitinkamų priemonių“, tačiau konkrečių veiksmų pareigūnas nepaaiškino“, - kitos dienos nuotykius pasakojo vilnietis.
Tadas tikino, kad degalinė jam buvo toli nuo darbo, o ir pasišalinti iš darbo vietos vyras skubiai negalėjo, todėl su policijos pareigūnu bandė tartis gražiuoju, tačiau šis ir toliau tikino, kad skirtumą už kurą būtina padengti tą pačią dieną.
„Esu pasipiktinęs. Pirmiausia dėl degalinės darbuotojo kaltės: jis žmonai liepė sumokėti ne už tuos degalus, dėl to turėjau mesti darbus ir skubėti į toli esančią degalinę, o ir iš policijos sulaukiau požiūrio, jog esu nusikaltėlis, nors tikrai tokia situacija susidarė ne dėl mano kaltės. Pasirodo, įtariamuoju Lietuvoje gali tapti ir būnant visiškai nekaltu“, - piktinosi sostinės gyventojas.
Nesusimokėjusius greitai pastebi
„Lietuva Statoil“ atstovas, atsakingas už saugą, Valdas Lopšaitis DELFI pasakojo, kad atvejų, kai klientai užsipila kuro ir nurodo ne tą kolonėlę pasitaiko nedaug. „Tačiau dažnai nutinka, kad klientas, užsipylęs kuro, ateina prie kasos, jo paklausiama, ar užsipylė degalų, o šis sako, kad nieko nepylė, tik nusiperka kokį šokoladuką ir išvažiuoja. Paskui įsitikiname, kad iš tiesų jis pylėsi kuro. Tuomet kyla klausimas, ar jis tai darė piktybiškai, ar tiesiog pamiršo“, - pasakojo degalinės darbuotojas.
V. Lapšaitis teigė, kad nustačius, jog klientas už kurą nesusimokėjo kreipiamasi į policiją. „Rašome pareiškimą ir prašome atlikti tyrimą. Tačiau tokie tyrimai nėra iš lengviausių, nes vaizdo kamerose matyti, jog žmogus už kažką sumokėjo. Klausimas kyla – už ką? Žinoma, patikrinus kasos aparatų juostas galime įsitikinti, už ką buvo tiksliai sumokėta“, - aiškino „Lietuva Statoil“ atstovas.
Pašnekovas sakė, kad „užkietėję“ kuro vagys nemokamais degalais nepiktnaudžiauja. „Tie, kurie tai daro piktybiškai, žino iki kokios sumos yra administracinė bausmė, o kada prasideda baudžiamoji atsakomybė. Piktybiniais atvejais vagystė dažniausiai neviršija administracinės atsakomybės“, - kalbėjo V. Lopšaitis.
Už degalinių tinklo saugą atsakingas specialistas teigė, kad už kurą nesusimokėję klientai greitai pastebimi. Kuro kolonėlėje esančių rodiklių negalima anuliuoti, kol už degalus nesumokėta. Be to, kiekvienos dienos pabaigoje yra palyginamas supiltų degalų ir gautų pinigų skirtumas.
„Emsi“ degalinių tinklo komercijos direktorius Dmitrijus Medvedevas teigė, kad jų tinklo 23-jose degalinėse nesąžiningi klientai nėra didelė problema. „Atskiros statistikos apie tokius reiškinius nevedame, gal pasitaiko vienas ar du kartai per mėnesį. Tačiau tokie žmonės dažniausiai pagaunami vietoje“, - teigė pašnekovas.
„Lukoil Baltija“ nenorėjo kalbėti apie nesąžiningus klientus savo degalinių tinkle.
Į degalinę su vogtais numeriais
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Evelina Pagounis teigė, kad su atvejais, kai klientai nurodo ne tas kuro kolonėles, kuriose užsipylė degalus, policija susiduria nedažnai, tačiau kuro vagystės iš degalinių – dažnas reiškinys. „Tačiau degalinių atstovai dėl apgavysčių ir vagysčių kreipiasi pakankamai dažnai. Dažniausiai kuro vagystes degalinėse įvykdo asmenys, atvykę su automobiliais, kurių valstybiniai numeriai yra vogti“, - policijos atstovė.
Pasak E. Pagounis, policija su degalinėmis vykdo nuolatinį bendradarbiavimą. „Šių metų pradžioje buvo organizuotas policijos ir didžiausių degalinių tinklų atstovais susitikimas dėl bendradarbiavimo, kurio metu buvo nutarta analizuoti kuro vagystės atvejus, keistis informacija ir organizuoti bendras priemones. Policija kai kurių priemonių metu stebėjo, skenavo atvykusių automobilių valstybinius numerius, siekiant nustatyti, ar automobilio pritvirtinti valstybiniai numeriai nėra vogti“, - pasakojo pašnekovė.
Degalinių atstovams, kreipusis į policiją, kiekvienu atveju atliekamas tyrimas. „Priklausomai nuo padarytos žalos dydžio gali būti taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Atvejų, kai susitarimą bando inicijuoti kaltininkas, pasitaiko, tačiau byla gali būti nutraukiama tik tuo atveju, jeigu įrodoma, jog įtariamasis neturėjo tikslo vogti degalų, o tiesiog pamiršo susimokėti“, - kalbėjo E. Pagounis.
