Žvejų laivams nėra vietos
Patys žvejai prisimena valstybinius planus pajūryje turėti net šešias nedideles jiems skirtas prieplaukas. Vis dėlto dauguma žvejybinių įmonių laivelių iki šiol grūdasi Danės upėje.
Planai šiaurinėje Karklės kaimo dalyje pastatyti žvejų prieplauką ne kartą strigo. Tačiau poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai jau pritarta, o ketvirtadienį rajono taryba nuspręs, ar pasirašyti sutartį su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.
„Taryba turi apsispręsti, ar kartu su asociacija teiksime paraišką dėl prieplaukos statybos finansavimo. Kad prieplaukos reikia, regis, lyg ir nebediskutuojama – juk žvejai turi deginti benziną norėdami iškrauti savo sugautas žuvis. Tuo, kad priekrantės žvejų laiveliai laikomi Danės upėje, nepatenkinta uostamiesčio valdžia“, – aiškino Klaipėdos rajono tarybos narys, Turizmo tarybos pirmininkas Algirdas Liaudanskis.
Jei taryba nepritars siūlymui dalyvauti šiame projekte, žvejų asociacija tegaus 80 proc. finansavimo.
Pajūryje – degalinė ir viešbutis
Karklėje numatoma statyti krantinę su dviem molais, kurių aukštis sieks pustrečio metro, o ilgis viršys šimtą metrų.
„Uraganiniai vėjai parodė, kad žemesnių krantinių neapsimoka statyti. Kol kas mes tikimės sėkmės bent pirmajame etape, kuriam reikės apie 10 mln. litų. Iš viso šios infrastruktūros sutvarkymui reikėtų apie 24–25 mln. litų“, – aiškino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Prieplaukoje būtų įrengtos žuvų sandėliavimo patalpos, ledo generatorius, kurio reikia šviežių žuvų išsaugojimui.
„Yra minčių, kad šioje vietoje laivams reikėtų degalinės. Nemanau, kad ji galėtų būti skirta visuomenės poreikiams, tačiau kažin ar pavyks čia pastatyti automatinę degalinę. Laivų bakų užpildymui reikia mažiausiai dviejų žmonių. Tačiau degalinė galėtų dirbti nustatytomis valandomis“, – tvirtino A.Liaudanskis.
Esą šalia prieplaukos norėtų įsikurti ir kariškiai su stebėjimo bokšteliu, nors žvejų prieplaukai išskirtas tik apie 80 arų sklypas.
Kalbama ir apie vietą pajūrio gelbėtojams.
„Kaip vystysis ši teritorija, kai atsiras prieplauka, dar tik mąstoma, ir tai priklausys nuo rajono savivaldybės strategijos. Manyčiau, kad ta infrastruktūra galėtų išaugti. Mano nuomone, greta prieplaukos turėtų būti formuojami sklypai su normaliu privažiavimo keliu. O juose galėtų atsirasti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys objektai“, – vizijas dėstė A.Liaudanskis.
Žemės nori dar daugiau
Rajono tarybos narys tikisi, kad paskelbus konkursą tokioje išskirtinėje vietoje teikti poilsio ir apgyvendinimo paslaugas norinčiųjų būtų apstu.
„Prieplauka bus, tad kodėl neatvykti žmogui iš kitos Lietuvos pusės savo laivu? Bus galima ir pasiplaukioti, ir apsigyventi. Jei be savo laivo, vietos žvejai galėtų siūlyti mėgėjams žvejams tokias paslaugas“, – svarstė A.Liaudanskis.
Jis įsitikinęs, kad šalia žvejų prieplaukos planuojamoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms reikėtų daugiau nei 2 ha ploto sklypo.
„Dalis teritorijos įeina į valstybinį mišką, todėl tokiam projektui reikės Vyriausybės nutarimo. Tačiau viskas įmanoma, jei bus iniciatyva“, – tikino V.Liaudanskis.
Oponentų nuogąstavimus, jog rajono valdžia į privatininkų rankas atiduos itin gardų pajūrio juostos kąsnelį, V.Liaudanskis atrėmė tikindamas, kad rajono politikai savo žingsnius privalės gerai apgalvoti.
„Juk tai viešosios paslaugos. Taryba ir turės galvoti, kad nepasikartotų Preilos botelių istorija. Pats svarbiausias dalykas, kad čia neatsirastų gyvenamosios statybos“, – teigė A.Liaudanskis.
Gresia krantų erozija
Pajūrio regioninio parko direkcija kol kas nebūgštauja dėl tokių rajono politikų planų.
„Kol nematome šių planų dokumentų, nemanau, kad vertėtų skambinti pavojaus varpais. Kol kas pritarta tik dėl žvejų prieplaukos statybos. Mūsų nedžiugina žvejų technika pajūryje, kuria jie tampo savo laivus. Mums tik neramu dėl to, kad dėl šios krantinės gali pradėti irti krantai“, – tvirtino Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.
Tačiau D.Nicius kritikavo kitą rajono valdžios užmojį – netoli dar vokiečių statytų karinių įtvirtinimų liekanų įrengti kempingą.
„Galimybių studija šioje vietoje numato galimybę kempingui. Specialistai sako, kad tai būtų idealiausia vieta, juk Klaipėda pasistatė kempingą prie geležinkelio. O rajonas neturi jo nė vieno. Tačiau čia yra valstybinis miškas ir tam reikia Vyriausybės pritarimo“, – kalbėjo A.Liaudanskis.
Pajūrio regioninio parko direktorius D.Nicius tikino, jog aplinkosaugininkai savo nuomonę gins svarstant tokių grandiozinių statybų planus.
„Jei vietoje žvejų krantinės atsiras privatūs kotedžai, nemanau, kad tai bus galima įteisinti. Žiūrėsime techninį projektą, kiek ir kokių statinių jie norės. Negi krantinėje bus trys laiveliai, o poilsinėje miegos trys šimtai žmonių? Poilsiavimui yra numatytos kitos vietos, apartamentų čia tikrai nebus“, – žadėjo D.Nicius.
Jis pastebėjo, kad projektuojamoje prieplaukoje nebus įmanoma prisišvartuoti jachtoms, nes numatyta per maža grimzlė.
Milijonai – dešimčiai įmonių?
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas A.Bargaila tikino, kad rytoj tarybai bus pasiūlyta perpus su asociacija valdyti būsimą prieplauką.
„Gaunant tokiam objektui ES lėšų finansavimą, būtina sąlyga, kad penkerius metus krantinė negalės būti privatizuojama. Mes tikimės, kad prieplaukoje tilps 30–50 nedidelių laivelių. Šiuo metu priekrantėje žvejoja 56 žvejybinės įmonės“, – aiškino A.Bargaila.
Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus tikino, jog ties Karkle žvejoja 5–6 žvejų įmonės, iki pat Klaipėdos molo žvejoja apie 10 įmonių.
„Planuojame, kad žvejams nereikės vežioti savo laimikio, taip sumažės jų išlaidos, o prieplaukoje bus aikštelė žuvims iškrauti“, – tikino A.Bargaila.
Pirmu etapu žadama pastatyti molą ir krantines, o 2014–2020 metais tikimasi pastatyti administracinius pastatus, žvejų įrangos sandėlius ir ledo generatorių.
„Jei privatus sektorius investuos, gali atsirasti ir kavinė ar viešbutis. Tada Karklė taps traukos centru. O dabar ten net parduotuvės nėra, žiemą autobusai nevažiuoja. Svarbu, kad galėčiau čia įkelti vieną koją, tada viskas pajudės. Galės būti ir degalinė, vietos atsiras ir jachtininkams“, – žadėjo A.Bargaila.
Komentaras
Seimo narė Aurelija Stancikienė
Net neabejoju, kad po penkerių metų ši krantinė taps privati ir kažin ar bet kuris mirtingasis laisvai joje galės švartuotis. Jei ES numato tik penkerių metų apribojimą, valstybė gali pareikalauti, kad šis terminas būtų ilgesnis. Valstybė išvis gali griežtinti reikalavimus dėl jos lėšų panaudojimo, bet niekas to nedaro. Aš manau, kad Preilos botelių istorija čia tikrai gali pasikartoti. Jei taip nenutiks, po kokių 5-6 metų galėsiu nusiimti kepurę ir nusilenkti. Daugybė panašių istorijų tik ir parodo, kad vos privatininkui įkėlus koją pasinaudojama ES lėšomis ir pasidaromi didžiuliai bizniai. Prisiminkime botelių istoriją, kai žvejais buvo tik prisidengta, o pastačius pastatus jiems vietos taip ir neatsirado. Mūsų valstybėje visi jachtklubai pavirsta apartamentais. Pas mus daiktai vadinami ne tais pavadinimais, nei jie yra. Juk iš įstatymo net buvo išbrauktas reikalavimas pastatus naudoti pagal paskirtį. Tai kas man pažadės, kad ši žvejų prieplaukos administracija ir kavinė po kokių kelių metų netaps visai kitos paskirties?
