„Norinčių išsinuomoti kemperį sunkmečio metu tik pagausėjo, kemperius nuomavosi ne tik atostogoms, bet ir verslo kelionėms dalyvauti parodose ir panašiai. Ekonominis sunkmetis labiau paveikė mus, teikiančius kemperių nuomos paslaugas, nes tapo daug sunkiau bendradarbiauti su lizingų kompanijomis dėl kemperio įsigijimo finansavimo“, - pasakoja kemperių nuomos bendrovės „Kertušas" Kęstutis Dapkevičius.

„Atostogų sezonas prasideda maždaug gegužės mėnesį, iki tol kemperiais daugiau domisi atsitiktiniai keliautojai ir bandantys suderinti verslą bei pramogas ar vykstantys į komandiruotes, pavyzdžiui, į parodas, susitikimus užsienyje, nes kemperiu keliauti yra patogiau nei vykti mikroautobusu. Turėjome keliautojus, kurie vyko į parodą Vokietijoje, nors jie Vokietijoje buvo užsisakę viešbučius, bet kol važiavo iki ten, pasinaudojo galimybe nakvoti kemperyje“, - antrina „Kemperija“ direktorius Laimonas Mačiulis.

Kemperių nuomos bendrovių atstovai skaičiuoja, kad šių transporto priemonių nuomos sezonas trunka iki rugsėjo pabaigos, vėliau sezoninis įkarštis atslūgsta ir kemperiais domisi pavieniai keliautojai.

„Yra kemperiai pritaikyti keliauti ir žiemos metu. Kemperiams nebaisūs ir 30 laipsnių šalčiai. Be abejo, vasara yra pikas, paklausus metas rugsėjis ir spalis, kadangi dar daugelyje Vakarų ar Balkanų šalių yra pakankamai šilta. Tačiau žmonės ir keliauja per Kalėdas ir Naujuosius metus, sausį ir vasarį su kemperiais važiuojama slidinėti“, - dėsto K. Dapkevičius.

Per ilguosius savaitgalius – po Lietuvą, ilgesniam laikui – į užsienį

Kemperius nuomojančių bendrovių atstovai skaičiuoja, kad paprastai žmonės nuomojasi 6-7 vietų kemperius, nes jiems pakanka lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimo. Populiariausias nuomos laikotarpis – dvi savaitės, tačiau yra besinuomojančių trims savaitėms ar mėnesiui.

„Kelionėms po Lietuvą rezervuojami ilgieji savaitgaliai, bet paprastai žmonės kemperiais pradeda domėtis per vėlai ir dabar jau galima ir nerasti laisvų kemperių liepos savaitgaliams“, - sako L. Mačiulis.

Pasak jo, ilgesniems laikotarpiams žmonės kemperius nuomojasi važiuodami į užsienį. Į kokią šalį su kemperiu bus vykstama – neribojama, tačiau jei joje negalioja transporto priemonės draudimas, keliautojai savarankiškai turi ją apdrausti.

„Norinčių nuomotis kemperius yra nemažai, bet pasiūlos nėra tiek, kiek norinčių, nes labai trumpas sezonas - keli mėnesiai ir viskas. Kiek krizė, kiek ekonomikos atsigavimas – susidomėjimas lieka toks pat“, - skaičiuoja „Pabaltijo automobilių prekyba“ direktorius Darius Lukševičius.

Jo vadovaujamos bendrovės duomenimis, kemperių sezono pikas yra nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos, tačiau jei žmonės nori užsisakyti kemperį liepos viduriui, tai jau reikėjo daryti balandį.

„Mūsų įmonė jaučia keliaujančių kemperiais daugėjimą. Vasaros periodui rezervacijos prasideda dar gruodžio mėnesį“, - apie išankstinius užsakymus antrina K. Dapkevičius.

Anot jo, pastaraisiais metais populiariausios yra kelionės kemperiais po Skandinavijos šalis. Kemperiuose paprastai yra šaldytuvas, viryklė, karštas ir šaltas vanduo, dušas, tualetas, lovos ir sėdimosios vietos. Gali būti pridedami lauko baldai, navigacijos sistemos ir kiti priedai.

Kemperių kainos priklauso nuo transporto priemonės naujumo, dydžio, mėnesio, kuriam nuomojamasi, ir nuomos trukmės. Pavyzdžiui, 6 vietų kemperis 15-ai dienų kainuotų apie 280-340 litų parai. Labiausiai kemperio nuomos kainą veikia jo gamybos metai, kuo naujesnis kemperis – tuo jo nuoma kainuoja brangiau.

Lietuvos kempingų pasiūla - mažoka

Kemperių nuomos bendrovių atstovai teigia, kad Lietuvoje kempingų pasiūla dar nėra pakankamai išvystyta, tačiau daugėjant keliaujančių šiomis transporto priemonėmis, daugėja ir kempingų.

„Lietuvoje kempingų nėra tiek daug, kiek gilias tradicijas turinčiose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, bet jų daugėja“, - sako L. Mačiulis.

Nuomos bendrovių atstovai tikina, kad konkurencija šioje rinkoje yra pakankamai didelė, nes žmonėms, išsiruošusiems į kelių tūkstančių kilometrų ilgio kelionę, nelabai svarbu iš kokio miesto kemperis bus pasiimamas, nes keli šimtai kilometrų didelio skirtumo nesudaro, todėl dėl klientų konkuruoja visos Lietuvos bendrovės, siūlančios šią paslaugą.

Tačiau Lietuvoje veikiančių kempingų atstovai paklausa nesiskundžia. Sostinės vienos žvaigždutės kempingo „Vilnius city“ direktorius Vygintas Lazauskas sako, kad žmonių kasmet sulaukia vis daugiau.

„Šiemet susidomėjimas labai panašus kaip ir pernai, grupių turime nedaug, bet atvyksta pavieniai keliautojai. Ar sunkmetis paveikė paklausą kempinge, mums sunku spręsti, nes mes niekada nebuvome labai stipriai užimti, bet palaipsniui klientų daugėja. Kai orai atšyla, maždaug nuo birželio pradžios, žmonės pradeda domėtis kempingu. Sezoną ruošiamės atidaryti šį savaitgalį ir jis trunka iki rugpjūčio vidurio, vėliau lankosi pavieniai keliautojai“, - aiškina vadovas.

Jis skaičiuoja, kad vasarą, piko metu, per dieną kempinge gali būti apie 40-50 keliautojų, ir visi jie – užsieniečiai. Šiame kempinge du žmonės su kemperiu parai gali apsistoti už 70 litų, jei žmonių yra daugiau, mokestis padidėja. Panašios kainos yra ir pajūrio kempinguose – Šilutės rajono „Ventainėje“ palikti kemperį kainuoja 40 litų, o mokestis už žmogų – po 10 litų.

„Mūsų kempingas yra ant paties marių kranto ir patraukliausias jis yra vokiečiams ir olandams - tai pagrindiniai mūsų kempingo svečiai. Užsakymų gauname nemažai ir neatrodo, kad jų mažėtų. Nežinau, kas keliauninkams vokiečiams turėtų sutrukdyti pas mus atvykti, jie keliauja ir metus laiko su savo nameliais. Aišku, apsistoja ir lietuvių, jų gal šiek tiek ir padaugėjo, nes žmonės nuomojasi ar perka kemperius, bet lietuviai dažniau atvyksta su palapinėmis. Jų per sezoną pasistoja iki 10 proc. visų svečių“, - pasakoja dviejų žvaigždučių kempingo „Ventainė“ savininkė Beatričė Laužikienė.

Paprastai kempinguose keliautojai gali naudotis dušais, tualetais, virtuvėmis, kemperį galima prijungti prie elektros ir įsipilti vandens. Kempingams suteikiama iki keturių žvaigždučių.

B. Laužikienė sako, kad kol kas konkurencija kempingų rinkoje nėra labai arši: „aš manau, kad visiems kempingams klientų užtenka, nes, manau, kad didieji kelioninkai mūsų pusėje yra vokiečiai, kuriems kyla nostalgija būtent šitam kraštui, tai jų tikrai sulaukiame daugiau. O kokie mums konkurentai Nida? Jie tiesiog kitoje marių pusėje, be to, mes turime laivą, o svečiai gali reisais plauti į Nidą su dviračiais.“

Kempingų atstovai sako, kad paprastai kempinguose vietos randa ir jų nesirezervavę svečiai, tačiau užsieniečiai mėgsta apsidrausti ir vietas užsisakyti iš anksto.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (70)