Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 40 dviratininkų ir apie 200 pėsčiųjų. Dešimt kartų daugiau jų patiria įvairiausių sužalojimų. Saugesnei eismo aplinkai užtikrinti valstybė neranda pinigų, nors automobilių keliams tiesti kasmet nepagailima net
1 mlrd. Lt.
Tikslo siekia šešerius metus
Viršužiglio (Kauno r.) seniūnaičio Valentino Žiūros puoselėjama svajonė nutiesti pėsčiųjų taką per kaimelį, atrodo, nebus įgyvendinta niekada, bet jis nelinkęs nuleisti rankų. „Jau 50 metų skaitau „Valstiečių laikraštį“, todėl turiu moralinę teisę kreiptis į jus pagalbos, – telefonu kalbėjo V.Žiūra. – Tik žurnalistai dar kuo nors gali padėti.“
Seniūnaitį nuraminu, kad spaudos galią jis gerokai pervertina. Viešumas – ne panacėja, o neretai gali ir pakenkti. Vis dėlto V.Žiūra išsipasakojo, kad jau šešerius metus Viršužiglio kaimo bendruomenė Kauno rajono valdžios ir kelininkų prašo nutiesti pėsčiųjų taką šalia regioninio kelio Tursonas–Viršužiglis. Šis kelias eina per visą kaimą. „Žiemą labai nesaugu vaikščioti šalikele, nes judėjimas keliu labai intensyvus“, – tikino seniūnaitis. Pasak jo, vietos mokyklą lanko per 100 vaikų ir jie taip pat skuba namo regioninio kelio pakraščiais. Jais kulniuoja ir Viršužiglio reabilitacijos sanatorijos pacientai, kaimo žmonės. Visi saugosi, kaip tik gali, kad tik neįvyktų nelaimė.
„Po mūsų kreipimosi visada būna tas pats atsakymas: „Nėra pinigų.“ Bet jų nebuvo net ekonominio pakilimo metais! Tai kada tų pinigų bus?!“ – piktinosi V.Žiūra. Jis parodė lapus, kuriuose pasirašė beveik visi kaimo žmonės, bet net ir tai nepadėjo išjudinti kaimui svarbaus klausimo sprendimo. „Norime padėti žmonėms, bet ne mes skirstome pinigus, o į seniūnijos prašymus VĮ „Kauno regiono keliai“ neatsižvelgia“, – tikino Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė. Seniūnijoje jau guli raštai, kuriuose Kauno rajono savivaldybė ir VĮ „Kauno regiono keliai“ aiškina, esą nutiesti pėsčiųjų taką per kaimą nėra galimybių.
Riboja finansai
Atsakyme Kauno rajono savivaldybei VĮ „Kauno regiono keliai“ informavo, esą dėl „riboto kelių priežiūros ir plėtros finansavimo nėra galimybės atlikti prašomo pėsčiųjų tako projektavimo ir įrengimo darbų“. „2012 m. prognozuojama analogiška situacija“, – teigė VĮ „Kauno regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Tomas Mockus. VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas taip pat netrykšta optimizmu. „Labai gerai, jei kasmet nutiesiame dviračių ir pėsčiųjų takų bent dviejose vietose, tam gaudami nors
2 mln. Lt“, – pasakojo V.Lisauskas. Pašnekovo teigimu, pirmiausia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai avaringiausiose vietovėse, kur eismas labai intensyvus, o kelyje Tursonas–Viršužiglis 2006–2011 m. nebuvo nė vieno įskaitinio eismo įvykio.
„Mūsų tikslas – panaikinti vadinamąsias „juodąsias dėmes“, todėl ten pirmiausia ir skiriame prioritetą. Žinoma, tik tuo atveju, jei turime finansinių galimybių“, – patikslino VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius V.Lisauskas. Valstybės įmonė atsakinga už visus kelius ne tik Kauno, bet ir Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų bei Raseinių regionuose. V.Lisauskas informavo, kad pernai įmonė nutiesė dviračių takus Labūnavoje (Kėdainių r.) ir Upninkuose (Jonavos r.). Šiemet planuoja tokius takus pakloti Jonavoje ir Kaune.
Mero valdose tvarkinga ir gražu
Viršužiglio bendruomenės prašymą atmetė ir Kauno rajono savivaldybė, kuri, panašu, tik artėjant savivaldos ir Seimo rinkimams demonstruoja rūpestį gyventojais. Neseniai savivaldybė pranešė, kad rajone pradėjo duobes lopyti. Per skambiai pavadintą akciją iki birželio vidurio „suplanuoti darbai visose 25 seniūnijose“.
Esą už 553 tūkst. Lt bus užtaisyta 6 000 kvadratinių metrų duobių. Kitaip tariant, bendras darbų plotas bus tik 60 arų. Tačiau visa tai primena pigią propagandą, kuria užsiima Kauno rajono mero socialdemokrato Valerijaus Makūno vadovaujama savivaldybė. Realūs gyventojų rūpesčiai merą, rodos, domina tiek, kiek kiaulę debesys. Faktai taip pat rodo, kad per trejus metus (2010–2012 m.) iš 18 įgyvendintų pėsčiųjų ir dviračių takų bei šaligatvių įrengimo projektų net 5 yra susiję su Ringaudais. Būtent Ringauduose gyvena V.Makūnas ir ten yra tvarkinga, gražu, įrengta net šviesoforu reguliuojama sankryža. Todėl tokiems kaimams, kaip Viršužiglis, teks luktelėti dar ne vienus metus.
Kur ten merui rūpės Viršužiglio kaimiečių godos arba Mėnulio krateriais nusėtas Giraitės–Vijūkų (Užliedžių seniūnija) kelias, kai darbų apstu Ringauduose, o dviračių ir pėsčiųjų takams savivaldybė teišgali kasmet skirti apie 1 mln. Lt?!
Realybė niūresnė, nei piešia valdžia
„Valstiečių laikraščiui“ išsamiau pasidomėjus, susidaro įspūdis, kad valdžia nesugeba nutiesti takų net ten, kur bendruomenės šaukiasi pagalbos, nors kasmet keliams tiesti ir rekonstruoti Lietuvos automobilių kelių direkcija panaudoja daugiau nei
1 mlrd. Lt. Neseniai Vyriausybės paskelbtoje 2011 m. ataskaitoje taip pat rašoma, kad Lietuvos transporto infrastruktūrai modernizuoti pernai buvo skirta 1,25 mlrd. Lt valstybės lėšų. Iš jų 752 mln. Lt buvo ES parama.
Kas už juos padaryta? Kelininkai tesugebėjo panaikinti 12 „juodųjų dėmių“, įrengė vos 29 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, dviračių ir pėsčiųjų takų pernai nutiesta netgi mažiau, nei giriasi Vyriausybė. „2010–2011 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis buvo nutiesta 19 km pėsčiųjų ir dviračių takų“, – tikino direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas. Šio Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių projekto sąmata buvo 9,5 mln. Lt. Taigi, nutiesti vieną dviračių tako metrą kainavo beveik 500 Lt. „Tai gana didelė kaina“, – „Valstiečių laikraščiui“ pripažino VĮ „Kauno regiono keliai“ vadovas V.Lisauskas. Tačiau vėliau paskaičiavo, kad tokia savikaina gali būti, nes esą vien padengti asfaltu vieną metrą kainuoja apie 100 Lt.
Kad ir kaip būtų, Viršužiglio bendruomenė turi nedaug galimybių savo lėšomis tiesti pėsčiųjų taką, nes nutiesti 1,5 km tako kainuotų apie 750 tūkst. Lt. Kauno rajono vietos veiklos grupės, vienijančios 49 kaimo bendruomenes, vadovas Vytautas Zubas Viršužiglio gyventojams siūlo nenukabinti nosies ir pasinaudoti LEADER programos galimybėmis. „Pagal šią programą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų, numatytas viešųjų erdvių tvarkymas, todėl galbūt galima per ją gauti finansavimą. Pavyzdžiui, pirmiausia projektui parengti“, – sakė V.Zubas. Viršužiglio seniūnaitis V.Žiūra viliasi, kad kaimo žmonių užsispyrimas nebus beprasmis ir kaimas kada nors turės pėsčiųjų taką.
Bendruomenės turėtų būti aktyvesnės Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė
Dviračių ir pėsčiųjų takų problema aktuali daugeliui savivaldybių ir jos nuolat ieško galimybių, kaip juos nutiesti. Deja, pagal atskirą eilutę savivaldybės šiems tikslams negauna lėšų iš Vyriausybės. Kita vertus, galima suprasti ir Vyriausybę. Tų pinigų, matyt, nėra. Vien pažiūrėkime, kiek duobių yra miestų gatvėse, ir joms užlopyti pinigų neatsiranda. Tačiau kaimo bendruomenėms siūlyčiau aktyviau ieškoti galimybių pėsčiųjų ir dviračių takus tiesti radus kitų šaltinių – nebūtinai tik iš Lietuvos autobmobilių kelių direkcijos lėšų. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina projektus, skirtus kaimo bendruomenių poreikiams tenkinti. Kęstutis Vaitukaitis, Elektrėnų rajono meras
Pinigai – ne didžiausia problema
Vietos bendruomenėms inicijuoti dviračių ir pėsčiųjų takų projektus nėra paprasta. Pavyzdžiui, mūsų bendruomenė nepajėgi to padaryti, todėl savivaldybė savo iniciatyva parengė projektą ir laimėjo Susisiekimo ministerijos paskelbtą konkursą dviračių takui nutiesti. Džiugu, kad mums pavyko įveikti kitas aštuonias savivaldybes pretendentes. Kiek žinome, ministerija mums skirs apie 2 mln. Lt, bet jų nepakaks suplanuotiems darbams. Elektrėnus norime apjuosti 4,8 km ilgio žiedu, todėl prie tų 2 mln. Lt teks ieškoti dar apie 1–2 mln. Lt. Tačiau tai nėra didžiausia problema. Susisiekimo ministerijai įsipareigojome projektą įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o jį užvilkinti gali viešųjų pirkimų procedūros, jei konkurse dalyvaujančios įmonės pirkimus apskųstų teismams. Jei taip įvyks, tuos pinigus gali tekti grąžinti į biudžetą.
