Degalų įperkamumui mažėjant ekspertai ragina daugiau vaikščioti

Per ketverius metus degalų įperkamumas sumažėjo – tai lėmė sparčiai augusios jų kainos ir lėtai didėję atlyginimai. Tačiau bankų šeimos finansų ekspertės įspėja, kad jei panašios tendencijos išliks, gyventojai turės keisti savo įpročius ir jau dabar ragina daugiau vaikščioti bei dalija kitus patarimus kaip mažinti išlaidas transportui.

Nuo 2008 m. gyventojų galimybės iš vidutinės algos įsigyti degalų sumažėjo daugiau nei penktadaliu – tai reiškia, kad jei prieš ketverius metus už vidutinį atlyginimą galėjote įsigyti 468 litrus A95 markės benzino, tai 2011 m. pabaigoje tos pačios markės benzino už vidutinę algą jau buvo galima įsigyti tik 371 litrą, tai yra 97 litrais mažiau.

Atitinkamai per šį laikotarpį galimybė iš vidutinės algos įsigyti A98 markės benzino sumažėjo 81 litrais, suskystintų dujų – 185 litrais, o dyzelino – 68 litrais.

„Su kolege diskutavome, ar sumažėjo automobilių gatvėse ir keliuose - vertinimai skirtingi. Bet, tarkime, važiuojant užmiestyje - teko keletą dienų pavažinėti po Žemaitijos kelius - subjektyviai vertinant, sutinkamų lengvųjų automobilių yra mažiau negu prieš porą metų. Bet yra ir arklių traukiamų vežimų, tiesa, jų vis dar mažiau negu automobilių“, - ironizuoja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Finansų ekspertė primena, kad dar kurį laiką atlyginimai nedidės arba augs nežymiai - vidutiniškai 2 proc. per metus, tačiau naftos kainų mažėjimas neprognozuojamas, todėl tikėtina, kad degalų įperkamumas toliau mažės.

„Jei palyginsime su pernai buvusiu lygiu, tai degalai šiais metais bus brangesni daugiau negu 2 proc., kuriais turėtų didėti atlyginimas“, - pastebi ji.

„Šiemet yra skelbiamos prognozės, kad realus darbo užmokestis didės, bet didžiajai daliai žmonių tas padidėjimas greitai nepasijus. Kuro kainos auga daug greičiau ir jeigu kuro kainų augimas išsilaikys, namų ūkių darbo užmokesčiai tikrai nespės jo pasivyti bent jau artimiausiu metu“, - antrina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Todėl, pasak jos, didėjant degalų kainoms, tikėtini du scenarijai: arba Lietuvoje bus atsisakoma daugiau automobilių, arba automobiliai bus keičiami į ekologiškesnius ir žmonės keis savo įpročius, pavyzdžiui, dažniau naudosis visuomeniniu transportu.

Nenoriai atsisako komforto

„Apklausos rodo, kad namų ūkiai labai sunkiai atsisako automobilių ir nėra linkę mažinti transporto išlaidų. Jeigu žiūrėtume kokią biudžeto dalį mūsų išlaidose sudaro degalai, Lietuvoje jiems namų ūkis skiria daugiau nei 6 procentus. Kitose šalyse ši dalis sudaro apie 3-4 procentus. Mes priklausome pirmajam Europos šalių dešimtukui, kurios daugiausiai lėšų skiria transportui“, - didelių išlaidų priežastis aiškina O. Bložienė.

Ji primena, kad Lietuva pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį automobilių kiekį taip pat yra tarp pirmųjų Europoje.

„Jei pajamos leidžia, o kelionių automobiliu atsisakymas smarkiai sumažintų įprastą patogumą, kam mažinti?, - gyventojų nenorą mažinti išlaidas transportui paaiškina J. Varanauskienė. - Kita vertus, tie, kam iki mėnesio galo pinigų ne visada užtenka, ir kurių didelę išlaidų dalį sudaro degalai, turėtų peržiūrėti savo išlaidas ir, jei degalų vartojimo sumažinti negali, žiūrėti, ko teks atsisakyti.“

Ragina dalintis automobiliu ir vaikščioti

Kelios galimos priemonės – daugiau vaikščioti ar iš anksto pasirinkti trumpiausią maršrutą, vardija bankų finansų ekspertės.

„Jei apsimoka, verta persėsti į visuomeninį transportą arba keliauti pėsčiomis, dviračiu, planuoti ilgesnį kelionės laiką. Taip pat ir važiuoti vienu automobiliu užuot važinėjus po vieną ar, renkantis kitą automobilį, vertinti jo ekonomiškumą, degalų tipą bei ekonomiškai vairuoti“, - vardija J. Varanauskienė.

„Išlaidos degalams tiesiogiai yra susijusios su vartojimu – pirmiausiai reikia kalbėti apie tai, kad reikia važiuoti tada, kada reikia ir jeigu galime, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę, tai tą reikia ir padaryti. Kitas dalykas, Lietuvoje žmonės galbūt dėl komforto ir nepriklausomybės yra linkę naudotis automobiliu šeimoje dviese. Tačiau gal verta savo ir kaimynų vaikus kartu vežti į darželį ar mokyklą, kad vienu automobiliu naudotųsi daugiau žmonių ar bent jau važiuotų daugiau nei vienas žmogus“, - siūlo O. Bložienė.

Finansininkės primena ir kitus patarimus, pavyzdžiui, automobiliu važiuoti tuo metu, kai gatvėse nėra spūsčių ir iš anksto pasirinkti geriausią maršrutą, nevežioti nereikalingų ir automobilį apkraunančių dalykų – tai taip pat leistų sutaupyti nedidelį kiekį degalų.

Tačiau kol kas bankų finansų ekspertės nepastebi esminių pokyčių šalies gyventojų išlaidų transportui eilutėje.

„Akivaizdus pokytis bus tuomet, kai gyventojai bent jau vasaros metu dėl išlaidų kurui turės pasirinkti alternatyvias priemones. Vilniaus mieste jau nemažai gyventojų renkasi dviračius. Jeigu mes palygintume situaciją kiek buvo važiuojančių dviračiais prieš penkerius metus ir kiek jų yra dabar vasaros metu, esminis pokytis jau yra įvykęs, bet niekas nenutinka per vieną naktį. Turi keistis ir gyventojų įpročiai, ir supratimas apie alternatyvias transporto priemones, ir sąlygos reikalingos alternatyviam transportui naudoti - tai gali užtrukti ir dešimt metų“, - sako O. Bložienė.

Lentelė parodo kiek iš vidutinio atlyginimo galima įsigyti degalų litrais, Statistikos departamento duomenys