Naujovė - pakeleiviai
Šią savaitę Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė viešosios įstaigos „Vilnius veža“ steigimui, kuri teiks gyventojams ir miesto svečiams taksi paslaugas.
„Visuose taksi automobiliuose su įdiegta GPS sistema, keleiviai, kviečiantys taksi, iš karto žinos, kiek už kelionę turės sumokėti. Bus užtikrintos kokybiškos keleivių aptarnavimo sąlygos, taksi vairuotojai dirbs legaliai ir mokės visus mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pasak jo, savivaldybės taksi automobiliai turėtų būti „geri, patogūs, pritaikyti taksi verslui“. „Ir pagrindinis kriterijus – tai būtų kuro rūšis. Norėtume, kad tai būtų suskystintos gamtinės dujos, kad tai būtų ekologiškesnis transportas ir, aišku, ekonomiškesnis“, – sakė meras.
Kaip nurodo savivaldybė, bus sukurta apie 200-300 naujų darbo vietų, teikiamos naujos paslaugos gyventojams, kurių anksčiau neteikdavo taksi bendrovės – neįgaliųjų pervežimas, taksi automobiliai, vežantys klientus ir jiems neprieštaraujant, ims pakeleivius, kas leis gyventojams mokėti už taksi paslaugas mažiau.
Vilniaus savivaldybė taip pat įsteigė taksi dispečerinę. Taksi vairuotojus galima išsikviesti trumpuoju numeriu 1450. Taksi keleivius veža 1,80 lito tarifu, įsėdimo mokestis – 2 litai.
Planuojama, jog savivaldybės taksi automobiliuose turės būti išduodami kilometražą ir kainą nurodantys čekiai. Be to, esą miesto taksi įmonė pritaikytų iki šiol Lietuvoje netaikytą sprendimą taksi automobiliuose atsiskaityti bankų kortelėmis.
Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu valdo autobusų ir troleibusų parkus, pernai rudenį Vilniaus Senamiestyje rudenį pradėjo važinėti ir mikroautobusai. Savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos" valdo transporto priemonių stovėjimo bilietų automatus.
Abejonės
Dabartiniu Vilniaus valdžios apsisprendimu žengti į privatų verslą yra suabejojusi Konkurencijos taryba – esą tokiais veiksmais gali būti iškraipoma ar ribojama konkurencija tarp taksi paslaugas teikiančių įmonių.
„Iš viešai pateikiamos informacijos galima suprasti, kad su savivaldybės dispečerine sutartis sudarysiantys vežėjai įgis galimybę naudotis savivaldybės suteiktu materialiniu turtu (navigacijos įranga) bei nemokamai reklamuoti savo paslaugas, o tokios išlaidos bei pačios dispečerinės išlaikymas bus finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Privačios taksi vežimo paslaugas teikiančios įmonės tokių sąlygų neturės, nes jos pačios dengs patiriamas panašaus pobūdžio išlaidas. Dėl to privatiems vežėjams gali būti sudarytos nevienodos sąlygos veikti rinkoje lyginant su dispečerinės paslaugomis besinaudojančiais vežėjais”, – rašoma Konkurencijos tarybos pranešime.
Tačiau kokia konkurencija taksi rinkoje buvo iki šiol? Dešimtys taksi įmonių buvo registruojamos tuo pačiu adresu, o pakalbinti taksistai, dirbantys skirtingų pavadinimų įmonėse, nė nemėgindavo slėpti, kad už menką atlygį dirba tam pačiam savininkui.
Mistiniai tarifai
Tvarkytis taksi sektoriuje Vilniaus valdžią paskatino, pasak jos atstovų, nenormali situacija rinkoje – automobilių stovis, darbuotojų kultūra ir nelegalaus darbo lygis yra neleistinas.
Iš tiesų, iki šiol taksi paslaugos Vilniuje, vienoje Europos sostinių, buvo apgailėtinos. Tvarkingai vilkintys vairuotojai ir tabako dūmais nepersismelkę automobiliai tebėra retenybė.
Paslaugų tarifų mistika gaubia atvykstančiuosius į oro uostą – mokestis už įsėdimą į taksi siekia 8 lt, be to, prie atvykimo salės laukiantys taksi prašo kosminių sumų už juokingus atstumus. Apie tai, kad labiau apsimoka išsikviesti taksi telefonu nei naudotis jau laukiančio oro uoste paslaugomis, žino anaiptol ne visi užsieniečiai, tad daugelis jų galiausiai iš Lietuvos išsiveža, švelniai tariant, prastus pasivažinėjimų taksi įspūdžius.
Krėtė įmones
Betvarkė taksi rinkoje buvo virtusi sostinės pūliniu. Vasarį didžiausiose Vilniaus taksi bendrovėse buvo atliktos kratos. Policija, prokuratūra ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniaus mieste ir jo apylinkėse taksi įmonėse atliko daugiau nei 60 kratų, sulaikė įtariamųjų. Skaičiuojama, kad įmonės, kuriose buvo atliktos kratos, užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto taksi rinkos.
Taksi bendrovių savininkams pareikšti įtarimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo.
Įtariama, kad dauguma teisėsaugos akiratyje atsidūrusių bendrovių turėjo juodąsias kasas, kur patekdavo ne tik iš keleivių surinkti pinigai, bet ir tie, kuriuos vairuotojai neoficialiai mokėdavo savo vadovams.
Pareigūnų žiniomis, į darbą priimamas taksi vairuotojas vadovui sumokėdavo avansą – už tai, kad operatorės jam padeda surasti klientų.
Pradėjus tikrinti taksi bendroves paaiškėjo, kad jos galėjo nuslėpti beveik milijoną litų.
Ne kartą geranoriškai paprašyti sumokėti mokesčius, jų vadovai mokesčių inspektoriams nurodydavo, kad įmonių veikla nuostolinga, o vienas taksi automobilis per parą uždirba vos 20–50 litų. Tačiau tiek kainuoja tik viena kelionė iš Vilniaus oro uosto į miesto centrą.
Po pareigūnų reido taksi vairuotojai surengė protesto akciją, tiesa, ji buvo menkesnė, nei planavo organizatoriai.
Kokybė negerėjo
Nepaisant prastų paslaugų, taksi įmonės pastaraisiais metais nuolat didino paslaugų kainas, tačiau gerinti jų kokybės net nežadėjo. Gatvėmis rieda tie patys kasdien senstantys taksi automobiliai, kurie neretam keleiviui kelia nerimą, ar apskritai pavyks pasiekti kelionės tikslą.
Beje, prastos taksi įmonių mašinos - visos šalies problema. VĮ "Regitra" duomenimis, net 2045 iš 4949 šalyje registruotų taksi automobilių yra 16-20 metų, o beveik tūkstantis - dar senesni. Apynauji taksi automobiliai, ne senesni kaip 5 metų, sudaro vos 3 proc. visų Lietuvoje registruotų taksi.
Įmonės nesirūpina ne tik mašinų parko atnaujinimu, bet ir elementariu saugumu. Su mažamečiais vaikais važiuojantiems tėvams tenka pažeisti Kelių eismo taisykles ir, rizikuojant mažylio saugumu, laikyti jį ant rankų, nes taksistai neturi automobilinių kėdučių.
2005 metais sostinės taksistai buvo patekę į Konkurencijos tarybos akiratį. Tąkart taryba nubaudė 12 taksi įmonių už kartelio sudarymą ir suderintą kainų padidinimą.
Taksi veiklos pažeidimai, kuriuos pastaraisiais metais fiksavo mokesčių pareigūnai:
taksi vairuotojai neturi taksi kelionės kvitų arba nenaudoja nustatytos formos kvitų, dalis taksi kelionės kvitų, pajamų ir kasos išlaidų orderių yra nenumeruota, taip pat nenumeruoti pinigų priėmimo kvitai ir netvarkoma kvitų apskaita;
taksometrams nėra atlikta metrologinė patikra;
įsėdus keleiviams, neįjungiami taksometrai, tai sudaro prielaidas į įmonės kasą įmokėti ne visas pajamas už suteiktas paslaugas, dėl to pajamos už keleivių vežimą neįtraukiamos į įmonių buhalterinę apskaitą, kitaip tariant, slepiamos pajamos ir nuo jų nesumokami mokesčiai;
nesaugomi iškvietimų registracijos žurnalai, todėl sunku patikrinti, kiek kartų keleiviai buvo vežami taksi;
viena įmonė perduoda kitai įmonei licenciją ir/ar licencijos korteles, o taksi paslaugas teikianti įmonė galiojančios licencijos ir/ar licencijos kortelių neturi;
darbo laiko apskaitos ir gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimai, kai vairuotojai įdarbinami 0,5 ar 0,25 etato, tačiau faktiškai dirba;
įdarbinami nelegalūs darbuotojai ar nustatyta tvarka apie įdarbinimą nepranešama „Sodrai“.
