Pastaraisiais metais Lietuvoje kiekvieną dieną automobilių avarijose žūsta vidutiniškai du žmonės, o vertinant tragiškų incidentų keliuose skaičių milijonui gyventojų - mūsų šalies rodikliai yra daugiau nei dvigubai blogesni nei vidutiniškai Europoje. Jei Senajame žemyne vidutinis žuvusiųjų skaičius vienam milijonui gyventojų 2001 metais buvo 103, 2002-aisiais - 100, 2003-iaisiais - 95, tai Lietuvoje atitinkamai 203, 201 ir 206.
Per vienuolika šių metų mėnesių mūsų šalyje užregistruoti 5 788 eismo įvykiai. Jų metu žuvo 660 ir sužeista 7 190 žmonių. Palyginti su tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu, eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius atitinkamai padidėjo 7,5 proc., 7,7 proc. ir 7,9 proc. Pernai sausio-lapkričio mėnesiais atitinkami skaičiai: 5 384 - 613 - 6 600.
Komentuodami nelaimių priežastis pareigūnai tradiciškai nurodo, kad būdami kelyje žmonės elgiasi pernelyg neatsakingai ir rizikingai, nesugeba įvertinti situacijos, vairuotojai nesutelkia dėmesio į vairavimą, viršija leistiną greitį, vairuoja transporto priemones neblaivūs, laiku nepasirūpina tinkama vairuojamos transporto priemonės technine būkle. Važiuojantieji dviračiais, vadeliotojai nenaudoja atšvaitų ir t.t.
Diagnozė netiksli
Susisiekimo ministerijos strategai, ieškodami būdų padėčiai keisti, rengia Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programos projektą ir ragina visas atsakingas institucijas maksimaliai suaktyvinti savo veiklą. Gerinant eismo dalyvių saugą šalies keliuose, siūloma valstybinės reikšmės keliuose įrengti greičio režimo pažeidimus fiksuojančius automatinius prietaisus, diegti kai kurias kitas technines naujoves. Tačiau kiek efektyvios bus visos šios priemonės, kol kas galima tik spėlioti.
Ministerijos Saugaus eismo departamento direktorius Vigilijus Sadauskas pripažino, jog pačius avaringumo mažinimo programų kūrėjus kamuoja abejonės, ar teisingi sprendimai siūlomi ir ar racionaliai naudojamos jų įgyvendinimui skiriamos lėšos.
“Problemos prasideda tada, kai į avarijos vietą atvykęs policijos pareigūnas netiksliai arba nekompetentingai įformina įvykį, įvertina aplinkybes ir nurodo avarijos priežastis. Eismo problemas analizuojantys specialistai, remdamiesi netikslia informacija klysta darydami išvadas ir teikia neteisingus pasiūlymus, kaip tas problemas spręsti. Tarkim, jei avarija įvyksta dėl kelio būklės, o oficialia priežastimi nurodomas viršytas greitis, pernelyg didelė alkoholio koncentracija vairuotojo kraujyje ar panašiai, tikėtina, kad pavojingas kelio ruožas ir liks nesutvarkytas. T.y. iškraipoma avaringų vietų schema, neteisingai naudojami materialiniai ir žmogiškieji resursai. Juk neįmanoma išgydyti ligonio, neturint diagnozės”, - samprotavo V.Sadauskas.
Jo teigimu, netikslus avarijos aprašymas sukelia visą klaidų virtinę. Tuo tarpu seniesiems Kelių policijos profesionalams (nemažai jų turėjo inžinerinį išsilavinimą) ištirpus “universalios” policijos masėje ar išėjus dirbti į kitas struktūras, eismo įvykių fiksavimas ir interpretavimas tapo rimta problema.
“Vairuotojai dažnai piktinasi, kad dabar pareigūnai budi ne pavojingose ar intensyvaus eismo vietose, o ten, kur galima uždirbti pinigų. Deja, daugeliu atvejų jie teisūs”, - konstatavo Saugaus eismo departamento direktorius.
Klausiamas, ar Susisiekimo ministerija siūlys atgaivinti Kelių policiją, pašnekovas patikino, kad Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programoje rekomenduojama šiuos dalykus rimtai įvertinti.
“Europos Komisija taip pat kalba apie būtinybę sukurti visų eismo saugumu besirūpinančių institucijų veiklą koordinuojančią struktūrą. T.y. derinti ir kelininkų, ir vairuotojų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo, ir eismo priežiūros tarybos darbą. Kaip viskas bus įgyvendinta, kol kas nėra tiksliai žinoma”, - sakė V.Sadauskas.
Beje, tai, kad nelaimių keliuose augimas sietinas su neefektyviai organizuojama eismo dalyvių kontrole, patvirtina ir Europos transporto ministrų konferencijos parengta ataskaita apie saugaus eismo Lietuvos automobilių keliuose įvertinimą. 2002 ir 2003 metais, palyginti su 2001-aisiais, sumažėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimų užfiksavimas atitinkamai 6,4 proc. ir 8,9 proc. Šie skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad eismo priežiūra besirūpinantys pareigūnai arba dirba mažiau aktyviai, arba dažniau “susitaria” su įvairius pažeidimus darančiais vairuotojais.
Kontrolės ir žinių deficitas
Buvęs ilgametis Kelių policijos vadovas, transporto ekspertas Liucijus Suslavičius taip pat sakė manąs, kad didžiulę įtaką avaringumo augimui turėjo profesionalios ir specializuotos policijos struktūros panaikinimas.
“Kad ir kokios geros būtų eismo taisyklės bei tvarką keliuose reglamentuojantys įstatymai, jei nebus kam kontroliuoti, kaip tų taisyklių laikomasi, padėtis nesikeis. Manau, kad būtent tokia situacija susiklostė Lietuvoje. Taupant pinigus ne tik buvo atsisakyta profesionalios Kelių policijos, bet apskritai sugriauta policininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Kai kuriems keliuose plušantiems pareigūnams iš tiesų akivaizdžiai stinga žinių. Būtent dėl šios priežasties automobilininkams skirtose televizijos laidose rodomi reportažai, kuriuose įvairūs vaizdo kameromis apsikarstę veikėjai šaiposi iš pareigūnų”, - pastebėjo L.Suslavičius.
Pašnekovas apgailestavo ir dėl prastėjančio eismo priežiūra besirūpinančių pareigūnų įvaizdžio bei tikino, kad dar prieš penketą metų Lietuvos keliuose buvo daugiau tvarkos.
Lietuvos policijos Eskortavimo rinktinės vadas Saulius Skvernelis, paprašytas įvertinti Kelių policijos atgaivinimo idėją, teigė nenorįs komentuoti jo kompetenciją peržengiančių dalykų.
“Kita vertus, niekam nekyla abejonių, kodėl reikia atskirai gilintis į baudžiamąją ir civilinę teisę, kad tam tikrą specializaciją privalu rinktis gydytojams ir daugybės kitų sričių profesionalams. Ar gali policininkas būti visų galų meistras? Ne man spręsti, tačiau svarbiausioms transporto arterijoms, kuriose įvykstančiose nelaimėse žūva per 25 proc. visų žmonių, neabejotinai reikėtų skirti daugiau dėmesio”, - diplomatiškai išsisuko S.Skvernelis.
Vokiškos tvarkos pavyzdys
Įdomu, kad pasakodami apie policijos reformą kai kurie pašnekovai prasitarė, jog didžiulę įtaką jos turiniui turėjo vienas atsitiktinumas. Pasiūlymus, kaip racionalizuoti šią struktūrą, teikęs vienas aukštas pareigūnas neblogai mokėjo anglų kalbą, todėl buvo pakviestas pasisemti patirties į Škotiją, iš kur grįžo susižavėjęs tenykštės universalios policijos idėja.
“Jei jis būtų buvęs “vokiečiakalbis”, greičiausiai Lietuvoje būtų buvę bandoma įgyvendinti vokišką, racionalesnį ir mums labiau tinkamą policijos modelį. Universalus policininkas kaip ir kiekviena amfibija - nei gerai plaukia, nei greitai važiuoja”, - pastebėjo vienas pavardės neminėti prašęs pareigūnas.
Šios prielaidos tikrumą patvirtino neseniai Vokietijoje viešėjęs Policijos departamento Valdymo vyriausiosios valdybos patarėjas, vyriausiasis komisaras Algirdas Stončaitis.
“Žinoma, ši šalis gerokai turtingesnė, todėl tvarka svarbiausiose transporto arterijose čia rūpinasi specializuota kelių policija. Vieni jos padaliniai kontroliuoja sunkiojo transporto judėjimą, kiti greitį, treti rūpinasi vairavimo kultūra, patruliuodami automobiliais be skiriamųjų policijos ženklų. Galbūt mums tai pernelyg didelė prabanga, tačiau Lietuvoje į eismo saugumo užtikrinimą praktiškai neinvestuojama, neskiriama lėšų mokymui. Kaip tai padaryti, pasaulis seniai sugalvojo, o mes vis eksperimentuojame”, - sakė A.Stončaitis.
Komisaro teigimu, senoji Lietuvos policijos sistema, kai kiekvienas miestelis turėjo po savo kelių “šerifą”, nebuvo racionali, tačiau specializuotas pajėgas patraukti iš magistralinių kelių buvo klaida. Pašnekovas sakė esąs įsitikinęs, kad dabartinė Eskortavimo rinktinė turėtų būti gerokai išplėsta ir pradėti kokybiškai naujo darbo etapą magistraliniuose bei krašto keliuose.
Beje, pasakodamas apie vokišką kelių policijos modelį A.Stončaitis pastebėjo, kad jeigu ten pažeidėjas nemoka baudos, pareigūnas turi teisę konfiskuoti pažeidėjo daiktą, kurio vertė apytiksliai atitinka nesumokėtos baudos dydį (pvz., fotoaparatą, rankinį laikrodį). Vadovaujantis patvirtinta tvarka, konfiskuoti daiktai keliauja į žemės administraciją, kur per nustatytą laiką asmuo gali juos išpirkti, sumokėdamas skirtą baudą. To nepadarius, daiktas parduodamas aukcione ir padengiama bauda. Principas toks - nusikaltai, bausmės neišvengsi, bauda bus išieškota.
Magistralinių kelių policininkai pažeidėjus gali bausti patys - patrulinėse mašinose yra banko kortelių nuskaitymo įrenginiai. Policijos pareigūnai vyksta į visus be išimties eismo įvykius, nutinkančius magistraliniuose keliuose. Miestuose tvarka kiek kitokia. Kelių policija įsikiša ir rašo protokolus tik tokiu atveju, kai pažeidus eismo taisykles įvyksta avarija.
Pasak komisaro, vokiečių kelių policija reikliai kontroliuoja sunkųjį transportą. Jeigu, tarkim, be specialaus leidimo autotraukiniu vežamas nustatytas normas viršijantis krovinys (tarp pažeidėjų daug užsieniečių - lietuvių, belgų, lenkų, olandų), baudžiamas ne tik vairuotojas, bet ir atsakinga už krovinį firma.
A.Stončaitis sakė, kad Vokietijoje apie 90 proc. nusižengusių eismo dalyvių nubaudžiami be konflikto. Jeigu pažeidėjai su pareigūnu elgiasi įžūliai ir neteisėtai, reaguojama griežtai, vadovaujantis nepaklusnumo atvejams įstatymų numatyta tvarka bei reikalavimais.
Klausiamas, kokia tikimybė, kad Kelių policija Lietuvoje bus reanimuota jau kitais metais, komisaras patikino, kad nuo diskusijų pamažu pereinama prie konkrečių darbų.
