Įkvepia Kauno pavyzdys
Nors didžiausiame šalies kurorte veikiantis tarptautinis oro uostas pernai skaičiavo rekordinį keleivių skaičių, maršrutų pasiūla čia seniai nebetenkina nei turistų, nei verslo atstovų poreikių.
Daugiau gyvybės Palangos oro uostui užsimojusi įkvėpti Susisiekimo ministerija siūlo išbandytą modelį – Klaipėdos regiono savivaldybėms, verslui suvienyti jėgas ir pasitelkti Kauno patirtį.
Tačiau kalbai pasisukus apie pinigus, kaip neretai nutinka, gera iniciatyva pakibo ore. Akivaizdu, jog naujiems skrydžių maršrutams viešinti skylėtų biudžetų nesiskubina kratyti ne tik savivaldybės – papildomoms išlaidoms nelinkę ir verslininkai.
„Diegti naujus maršrutus be kitų suinteresuotų institucijų, pirmiausia turiu galvoje arčiausiai esančias savivaldybes, būtų sudėtinga. Su panašia situacija prieš kelerius metus susidūrė ir Kauno oro uostas. Tačiau susitarimas su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis dėl naujų maršrutų viešinimo, reklamos davė stulbinamų rezultatų. Į Kauną atėjo bendrovė “Ryanair„, šiandien čia galima skirsti daugiau nei 20-čia krypčių, regione labai stipriai išaugo turistų skaičius“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Vilios pigių paslaugų linijas
Ministro teigimu, jau preliminariai tartasi su ne viena tarptautine aviakompanija, kuri domisi veiklos Palangoje galimybėmis. Ministras tikino, jog į Vakarų Lietuvos regioną bus siekiama pritraukti ir pigių oro linijų bendrovių.
„Pastaraisiais metais į Lietuvą atėjo ir “Ryanair„, ir “Wizz Air„, ypač šių kompanijų svarba išaugo krizės metais, kai net tradicinės oro bendrovės buvo priverstos mažinti bilietų kainas. Ir kaip rodo praktika tiek Vilniuje, tiek Kaune, pigių skrydžių bendrovės ėmė sparčiai plėsti veiklą. Tad, manau, tokios bendrovės atėjimas į Palangą pridėtų papildomus tris keturis tiesioginius maršrutus, o ateityje skrydžiai galėtų išsiplėsti į dar didesnę geografiją“, – prognozavo pašnekovas.
Maršrutų pasiūla Palangos oro uoste bent jau pradžiai, E.Masiulio manymu, galėtų praturtėti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, taip pat – kurios nors Pietų Europos šalies kryptimi.
Palangos oro uosto vadovės Jolantos Jucevičiūtės manymu, vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į Kauno, bet ir Rygos pavyzdį.
„Buvo parengta išmani rinkodaros programa, prie kurios gerokai prisidėjo ir verslas. Kai buvo pristatyta, kad Ryga turi seniausią kalėdinę eglutę, šventiniu laikotarpiu viešbučiai sulaukė net 60 proc. daugiau turistų iš Anglijos. Jei verslas investavo latą, jam grįžo 4 ar 5. Turistai apsistoja viešbučiuose, maitinasi kavinėse, restoranuose, lankosi renginiuose, perka parduotuvėse. Taigi reikia dirbti ir prisidėti visiems“, – kalbėjo J.Jucevičiūtė.
Apsispręsti spaudžia laikas
Susisiekimo ministerija tikisi itin operatyvaus savivaldybių apsisprendimo, ar šios ketina prisidėti prie siūlomo projekto.
„Kadangi metai tik prasidėję ir diskutuojama dėl 2012 m. biudžetų tvirtinimo, akivaizdu, kad jei savivaldybės uždelstų ir nenumatytų jame jokių lėšų, šis klausimas nusikeltų mažiausiai metams. Todėl raginame savivaldybes kuo greičiau apsispręsti, kad jau pavasario sezonui galėtume pasikviesti vieną ar kitą papildomą kompaniją. Kaip rodo praktika, paskelbus naują kryptį, reikia mažiausiai dviejų trijų mėnesių, kad bilietų pardavimo sistema imtų tinkamai veikti, lėktuvai būtų užpildomi“, – aiškino E.Masiulis.
Tačiau skuba bei kiti niuansai užkliūva savivaldos atstovams.
„Entuziazmas pačiai idėjai palaikyti nė kiek neišblėso, tačiau entuziazmo prisidėti lėšomis daugiau neatsirado, – prisipažino uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas. – Blogiausias variantas – galima kalbėti apie šios idėjos realizavimą kitais metais arba persvarstant biudžetą po pusės metų, bet šioje situacijoje tai neaktualu, nes veikia ir laiko faktorius. Tai, kita vertus, politikus truputį erzina. Skaičiai – įspūdingi, o terminai – ultimatyvūs. Politikoje procesai turėtų būti planuojami gerokai labiau negu verslo santykiuose.“
Iš iždo – 0,5 mln. litų
Pagal gyventojų skaičių Klaipėdos savivaldybei į „bendrą katilą“ tektų mestelėti didžiausią sumą – apie 0,5 mln. litų. Skaičiuojama, jog visas viešinimo projektas atsieitų maždaug 2 mln. litų.
„Ne tik pusė milijono, bet ir 5 tūkst. litų turi turėti labai aiškią paskirtį. Manau, šis viešųjų pinigų panaudojimo klausimas ir kitose savivaldybėse iškils vienodu aštrumu, – teigė Klaipėdos meras. – Manęs neįkvepia ir tai, jog garsiai kalbama, kad reikėtų orientuoti kryptis į tą ar aną pusę, tačiau kai kalbama apie prisidėjimą finansais, visi neria į krūmus. Norus, pageidavimus reikėtų derinti su geranoriškais įsipareigojimais. Todėl jei miesto tarybai ant stalo būtų padėtas Palangos oro uosto plėtros planas, pridedant vienos ar kelių verslo struktūrų pažadus ar įsipareigojimus dalyvauti šiame projekte, įskaitant ir patį oro uostą, be abejo, reikalai pakryptų visai kitaip.“
V.Grubliauskas neneigė skeptiškai vertinantis ir tokios investicijos grąžą.
„Kiek teko domėtis, tiesioginę naudą savivaldybės biudžetui galima užčiuopti tik labai didele vaizduote. Kad tai pajustum per gyventojų pajamų mokesčių dalį, kuri įkris į savivaldybės biudžetą, turistų skaičius turi įspūdingai pagausėti, turi būti įsteigta labai daug naujų darbo vietų“, – konstatavo meras.
Vis dėlto V.Grubliauskas patikino vilties prisidėti prie projekto dar šiemet galutinai nelaidojąs, jei bus pateikti išties neatremiami argumentai.
Liks turizmo užkampis?
Bendrovės „Kleta“ vadovas Arūnas Kuraitis – vienas verslininkų, kuris nuolat susiduria su Klaipėdos regiono pasiekiamumo problema.
„Kaip tik šeštadienį grįžau iš turizmo parodos Helsinkyje. Taip, mes turime ką pasiūlyti – tiek ir SPA, tiek puikius viešbučius, dviračių takus, tiek golfą, kuris sulaukė ypatingo susidomėjimo. Žmonės buvo nustebinti mūsų paslaugų kokybe ir galimybėmis, bet kai išgirsdavo, kad jiems nuo Rygos reikėtų važiuoti 270, o nuo Vilniaus – 330 km, mandagiai padėkodavo ir nueidavo prie Druskininkų ar Vilniaus stendo. Taigi mūsų pakrantė ir toliau bus turizmo užkampis, jei į Palangą niekas neatskris“, – kalbėjo uostamiesčio pašonėje veikiančio golfo klubo „National Golf Resort“ prezidentas.
Verslininkas prisipažino, jog jį glumina politikų nuostatos.
„Mūsų politikai kažkaip keistai kalba – kas mums iš to? Tai yra naujos darbo vietos, nauji mokesčiai ir sustabdyta emigracija“, – įvardijo pašnekovas.
Jo žodžiais, Kaune, atsiradus „Ryanair“ bazei, viešbučių, restoranų ir kitų paslaugų sferos įmonių apyvarta ūgtelėjo keturis kartus, o Kauno miesto ir rajono savivaldybės per fizinių asmenų pajamų mokesčius surinko dukart daugiau lėšų, negu pačios skyrė naujų skrydžių reklamai.
Tarsis regiono merai
„Susisiekimo ministerija pristatė projektą, ką savivaldybėms reikia daryti, šios išsidėliojo biudžetines eilutes, tereikia politinio ryžto. Pareklamuokime tas kryptis, dotuokime tuos reisus, gal ne šiais, bet kitais metais savivaldybės pamatys privalumus, nereikia tikėtis momentinio rezultato“, – pripažino A.Kuraitis.
Be to, verslininko manymu, politikams, siekiantiems amortizuoti savivaldybių išlaidas, nederėtų pirštu rodyti į privatų verslą.
„Verslas jau sukūrė viską – viešbučius, SPA centrus, parkus, nusitiesė kelius, kad tą turizmą būtų galima plėtoti. Jei ir toliau bus tokios sąlygos, tuoj apskritai nebebus kam prisidėti, nes verslas išsikels į užsienį“, – kalbėjo pašnekovas.
Prie trijų galimų Palangos oro uosto maršrutų viešinimo Susisiekimo ministerija siūlo prisidėti 7 Klaipėdos regiono savivaldybėms. Tačiau, E.Masiulio nuomone, jei bent kelios savivaldybės, kurios daugiausia iš to išloštų – Palangos, Klaipėdos, Neringos, – patvirtintų apie savo dalyvavimą šiame projekte, tai jau būtų svarus indėlis.
Penktadienį Skuode planuojamas Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdis. Jos pirmininkas Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis pripažino, jog susitikime dalyvausiantys merai diskutuos ir apie galimybes prisidėti prie naujųjų Palangos oro uosto maršrutų viešinimo. Tačiau pašnekovas prisipažino abejojąs, ar pavyks priimti galutinį sprendimą.
Net septynioms savivaldybėms 2 mln. litų – didelė suma, juo labiau kai biudžetai sumažinti. Todėl labai abejoju, ar tarybos nariai tokioms išlaidoms pritartų“, – svarstė V.Pozingis.
Informacija
2010-aisiais, kai Kauno oro uoste buvo atidaryta „Ryanair“ bazė, čia aptarnautų keleivių, palyginti su 2009-aisiais, padaugėjo 70 proc. – iki 787 tūkst. Kauno turizmo informacijos centras (KTIC) 2010-aisiais sulaukė beveik dvigubai daugiau turistų paklausimų nei 2009 m. – atitinkamai 182,9 tūkst. ir 95,5 tūkst. (2011-aisiais – kiek daugiau nei 178 tūkst.). Pernai į KTIC daugiausia interesantų kreipėsi iš Vokietijos, antroje vietoje – Suomija, trečioje – Didžioji Britanija, ketvirtoje – Lenkija, penktąja dalijasi Rusija, Ispanija bei Prancūzija.
Maršrutai Palangoje
Miestai, į kuriuos vykdomi reisai iš Tarptautinio Palangos oro uosto:
Kopenhaga (Danija), Oslas (Norvegija) ir Ryga (Latvija).
Į daugelį kitų Europos miestų iš Palangos galima nuskristi aviakompanijų SAS ir „airBaltic“ jungiamųjų reisų dėka.
2012 m. vasaros sezonu aviakompanija „RusLine“ ketina atnaujinti reguliarų reisą į Maskvą.
Pirmenybė – Maskvai ir Hamburgui
Klaipėdos pramonininkų asociacija atliko savo narių – įmonių vadovų – apklausą dėl naujų oro linijų iš Palangos. Šie pirmenybę teiktų maršrutams į Maskvą (Rusija) bei Hamburgą (Vokietija). Į klausimą apie galimybę finansiškai prisidėti prie naujų maršrutų neigiamai atsakė daugiau kaip pusė apklausos dalyvių. Kiti svarstytų galimybę prisidėti, tačiau pageidautų platesnės diskusijos. Naujos linijos verslininkams reikalingos verslo kontaktams ir verslo plėtrai, o daugiau kaip pusė paminėjo ir asmenines keliones. Šaltinis: Klaipėdos pramonininkų asociacija.
