Beveik 5 mln. litų skola?
Uosto direkciją šią savaitę pasiekė bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ direktoriaus P.Jurgučio laiškas, kuriame reikalaujama jo vadovaujamai įmonei grąžinti beveik 5 mln. litų. Esą tiek bendrovei skolingas uostas.
Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Eugenijus Gentvilas patvirtino gavęs tokio turinio laišką.
„P.Jurgutis kreipėsi su finansine pretenzija ir rašo, kad direkcija jam skolinga 4,8 mln. litų. Šis reikalavimas visiškai nepagrįstas“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
Direkcijos vadovo teigimu, verslininko įmonei dabar keliama bankroto byla. Kad ji nebūtų iškelta, reikia parodyti gerą finansinę padėtį. Tą pačią pretenziją P.Jurgutis dabar galės pateikti ir teismui kaip įrodymą, kad įmonės finansinė situacija puiki, tik štai Uosto direkcija negrąžina beveik 5 mln. litų.
„Bet tai tik laiškas. Jis kreipėsi dėl vadinamųjų sustabdytų darbų bendrovėje „Klaipėdos Smeltė” 90–96 krantinių statybos. „Klaipėdos hidrotechnika” buvo kviečiama į konkursą, bet jie net nepateikė pasiūlymo. O dabar reikalauja negautų pajamų kompensavimo“, – finansinės pretenzijos logines vingrybes narpliojo E.Gentvilas.
Uosto direkcija neketina mokėti reikalaujamos sumos. Esą tokių fiktyvių, niekuo neparemtų sąskaitų išrašymas yra dokumentų klastojimas.
Išsigynė pats savęs?
Už ką KVJUD skolinga bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“, išgirsti iš pirmų lūpų neįmanoma.
Iš dešimties interneto svetainėje nurodytų įmonės telefonų veikia tik du, bet jais niekas neatsiliepia. Operatorė skelbia, kad kiti aštuoni paskelbti numeriai neegzistuoja.
Dienraščio žiniomis, su „Klaipėdos hidrotechnika“ susisiekti jau ilgą laiką negali ir oficialios valdžios institucijos.
Sudėtinga susisiekti ir su pačiu verslininku. Paskambinus P.Jurgučio mobiliojo telefono numeriu iš pradžių abonentas buvo nepasiekiamas, vėliau jis pats perskambino.
– Radau praleistą skambutį.
– Gal čia ponas Jurgutis? Ar ne Pranciškus Jurgutis?
– Ne, ne, čia pašalinis žmogus kalba.
Taip „Klaipėdos hidrotechnikos“ direktorius, bendraudamas su žurnalistais, telefonu jau ne pirmą kartą išsigynė pats savęs. Vėliau telefoną išjungė.
Apskundė viešuosius pirkimus
Pasak uosto direktoriaus, bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ finansinė pretenzija KVJUD tiesiogiai susijusi su prieš 10 dienų nutrauktu viešųjų pirkimų konkursu.
Gruodžio 5 d. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė vertinimo išvadas, kur Uosto direkcija įpareigojama nutraukti procedūras naujų krantinių statybai bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje.
Dėl to „Klaipėdos Smeltės“ planai jau kitų metų rudenį krauti konteinerius naujai pastatytose krantinėse žlunga. Viešųjų pirkimų tarnyba KVJUD įpareigojo nutraukti procedūras ir skelbti naują konkursą.
„Ten pirkimo būdas grindžiamas ypatinga skuba. Tarnyba konstatuoja, kad tokios ypatingos skubos nebuvo, ir aplinkybės, kurios nurodomos, to nepagrindžia. Todėl turi būti nutrauktos procedūros. Kiek mes žinome, bus rengiamas kitas konkursas“, – situaciją paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė spaudai Aušra Pocienė.
Viešųjų pirkimų tarnyba apie trečiųjų asmenų reikalavimą nutraukti pirkimus neužsiminė.
„Tas pirkimas buvo grindžiamas bendrais visos šalies, “Smeltės„ ir Uosto direkcijos interesais. Pirkimas buvo atliekamas tiems darbams, kuriuos reikėjo užbaigti, kad funkcionuotų terminalas. Kad galėtų atplaukti didieji konteineriniai laivai ir būtų įsteigtas konteinerių skirstymo centras“, – tvirtino laikinasis KVJUD Teisės skyriaus vadovas Vaidas Batūra.
Šiandien akivaizdu, kas sustabdė „Klaipėdos Smeltės“ investicinius planus.
„Bendrovė planuoja investuoti apie 200 mln. Jau perka reikiamo galingumo kranus, montuoja kitą būtiną įrangą, o mes turime iki to laiko išvystyti visą infrastruktūrą“, – teigė V.Batūra.
Uosto direktoriaus teigimu, „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo kviesta dalyvauti šiame konkurse, bet savo pasiūlymų nepateikė.
Dabar siuntinėja laiškus su finansinėmis pretenzijomis.
Kautynės teisme nesibaigia
Kalbant šachmatininkų terminais, tokie veiksmai dar vienas P.Jurgučio „ėjimas žirgu“, mėginant išgelbėti į sudėtingą finansinę padėtį pakliuvusią jo bendrovę.
„Įmonės “Klaipėdos hidrotechnika„ klausimas nėra išspręstas. Nuo 2010 m. rugpjūčio vyksta teismų maratonas. Yra net 14 bylų. Visos jos sujungtos į vieną ir ruošiamasi kelti bankroto bylą“, – padėtį aiškino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė.
Dienraščio žiniomis, bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ir laukta, ar pavyks išlipti iš skolų.
Teisininkų įsitikinimu, taip tik vilkintas laikas, nes įmonės pertvarkyti buvo neįmanoma dėl didelių skolų.
Kaltinimų šleifas
Praėjusių metų pabaigoje teismas „Klaipėdos hidrotechnikos“ generalinį direktorių P.Jurgutį nuteisė dvejiems metams nelaisvės.
Siekdamas neteisėtos KVJUD generalinio direktoriaus E.Gentvilo veikos, verslininkas pasiūlė jam 200 tūkst. litų kyšį, kad neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus P.Jurgučio vadovaujamos įmonės naudai.
P.Jurgučiui paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams. Jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2,6 tūkst. litų įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
P.Jurgutis šiuo metu yra kaltinamasis ir buvusio Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus A.Šimkaus baudžiamojoje byloje. Jis perduotas į teismą dėl kyšio, t.y. papirkimo, svetimo turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo.
„A.Šimkaus byloje jie atsisakė duoti parodymus, pasinaudojo savo teise, todėl teks kviesti liudytojus“, – teigė prokuroras Vitalijus Gulenkovas.
Prokurorai „Klaipėdos hidrotechnikos“ generalinio direktoriaus P.Jurgučio veiklą tiria nuo 2006 m.
Komentaras
Virginija Lukošienė, bankroto administratorė
Kai tik buvo paduotas ieškinys bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ iškelti bankroto bylą, iš karto atsirado prašymas įmonę restruktūrizuoti. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė. Tie žaidimai nėra gerai nei bendrovei, nei kreditoriams. Vilkinant laiką, daroma didžiulė žala. Bendrovės nuosmukio istorija labai sudėtinga, vyksta ginčai dėl daugybės sutarčių. Manau, abi pusės yra padariusios klaidų. Tačiau neatmestina tikimybė, kad įmonės vadovybė piktnaudžiauja savo procesine teise. Todėl teisminiai ginčai gali užtrukti porą metų. Bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ tuo neišgelbėsi, ją išgelbėti galėtų tik naujų darbų užsakymai. Teismai – ne išeitis. Bendrovės vadovai ir akcininkai nemąsto, kad iš jų gali pareikalauti atlyginti žalą. Yra tokia teisminė praktika. Per tą periodą susidariusios skolos vertinamos kaip tiesioginė žala įmonei ir kreditoriams. Pagal įstatymą, įmonės valdymo organai turi veikti juridinio asmens naudai. Sprendimo reikia ieškoti ne tokiais būdais.
Kas ta „Klaipėdos hidrotechnika“?
Įmonė įkurta 1952 m.
2008 m. bendrovėje dirbo 212 darbuotojų.
2010 m. – dirbo 105 žmonės.
Šiandieninis darbuotojų skaičius nežinomas.
Ilgalaikis bendrovės turtas įkeistas.
Bendrovei dvi bankrutavusios įmonės liko skolingos 6 mln. Lt.
Turto, kurį įmonė ketina parduoti, vertė – 3 mln. Lt.
Skolos kreditoriams – beveik 23 mln. Lt.
Nesumokėtas darbo užmokestis darbuotojams – 1,745 mln. Lt.
Skola bankui – 8,6 mln. Lt.
Skola Mokesčių inspekcijai – 11 mln. Lt.
Skola „Sodrai“ – 1 mln. Lt.
