Mindaugas Utkevičius, UAB „DHL International Lietuva“ vadovas, sako, kad skubių siuntų bendrovės Vakarų šalyse įgyvendina didelius ir ambicingus pokyčius – transformuojasi į logistikos gigantus. „Klientų atmintyje dar yra išlikęs įvaizdis, kad DHL yra skubių siuntų kompanija, tačiau šiandien tai visomis transporto rūšimis ir krovinių dydžiais operuojanti kompanija, perimanti visą įmonių logistiką, – pokyčius apibūdina jis. – Lietuvoje jaučiamės gana stiprūs vien todėl, kad galime pasiūlyti visą paketą paslaugų. Pradedant tuo, kad galime nugabenti vieną popieriaus lapą į Londoną kaip skubią siuntą ir atplukdyti 25 konteinerius iš Azijos“.
Pasak jo, savo sandėliuose skirsto vietinių ir užsienio užsakovų krovinius ir siuntas, vėliau juos išvežioja po Lietuvą. „Vyksta intensyvi kova rinkoje, tradiciškai mes daugiausia dirbame su stambiomis tarptautinėmis kompanijomis, tačiau dabar linkstame ir prie lietuviškų projektų arba Baltijos šalių regiono. Metas palankus, nes stambios kompanijos žiūri, kurioje iš trijų valstybių įkurti savo distribucijos centrą ir iš jo skirstyti produktus visoms šalims, – dėsto specialistas. – Mes paprastai perimame visą distribuciją ir stengiamės tapti jų logistikos partneriais, nes atsivėrus ES sienoms atsirado visiškai kitos galimybės siuntų išvežiojimui po įvairias šalis. Čia pat yra Kaliningrado siena ir Baltarusija, tad Lietuva yra strateginė vieta“.
Vladas Lašas, UPS įgaliotosios atstovės UAB „Skubios siuntos“ generalinis direktorius, teigia, jog UPS visoje Europoje planuoja toliau didinti siūlomų paslaugų portfelį – nuo didelių krovinių vežimo iki dokumentų pristatymo bei logistikos valdymo. „UPS aktyviai plėtė verslą šiose šalyse ir toliau plės paslaugų paketą priklausomai nuo klientų poreikių. Transporto ir logistikos verslas bus vystomas įvairiais lygiais“, – aptakiai būsimus planus pristato UPS atstovas.
Linas Čereška, UAB „TNT Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas, sako, jog po šalies įstojimo į ES, išryškėjo dvi naujos tendencijos: suaktyvėjo Lietuvos bendrovės, ieškančios naujų rinkų savo produktams, o užsienio bendrovės pradėjo kelti savo logistiką į Lietuvą. Daugiausia iš Skandinavijos šalių. „Daug Lietuvos bendrovių siunčia savo gaminių pavyzdžius, tuo tarpu užsienio bendrovės pradėjo kelti savo logistiką į Lietuvą iš Skandinavijos. Šis procesas puikiai atsispindėjo ir mūsų pirmojo pusmečio rezultatuose – apyvartos augimas siekė apie 28 proc.“, – apibūdina naujausias tendencijas specialistas.
TNT kompanija neseniai už 257 mln. EUR įsigijo Švedijos krovinių gabenimo milžinę „Wilson Logistics Group“, kuri aktyviai dirba 28 šalyse. „Mūsų bendrovei Lietuvoje tai reiškia naujas logistikos verslo galimybes “, – sako Tomas Gailius, „TNT Lietuva“ generalinis direktorius.
Negaili investicijų
Kitas akivaizdus siuntų gabentojų virsmo logistikos kompanijomis pavyzdys – investicijos į naujus terminalus. „Plečiame terminalą bei sandėlius Vilniuje. Mes rinkai duodame aiškią žinią, jog galime užtikrinti visą logistiką, – sako L.Čereška. – Jei reikia kažką atvežti – atliekame tai oro ar kelių transportu, sandėliuojame ir skirstome terminale, vėliau seka šių produktų distribucija Lietuvoje“. Pasak „TNT Lietuva“ atstovo, jie savo sandėlių ir patalpų neperka, o nuomoja iš nekilnojamojo turto bendrovių. „Kai tik išdygs naujas administracinis pastatas ir terminalas, pradėsime kelis naujus logistikos projektus“, – užtikrina L.Čereška.
Anot M.Utkevičiaus, DHL taip pat pradėjo stambių investicijų laikotarpį – Latvijoje už 20 mln. Lt jau statomas naujas terminalas specialiai parinktame 5 ha žemės sklype. „Čia bus skubių siuntų, jūrų, oro ir kelių transportu gabenamų krovinių terminalas. Mūsų vizija – panašus terminalas Lietuvoje, kuriam dabar ieškome patogios vietos, – dėsto planus vadovas. – Iš tiesų norime tapti didžiausia logistikos bendrove regione, visose minėtose srityse. Mūsų akcininkai žymiai sumažino paslaugų kainas, ypač kelių transporto, nes konkurencinei kovai tai yra būtinas žingsnis. Mes atpiginome savo paslaugas ir partneriams, tad tikimės, kad krovinių srautai pradės sparčiai augti. Jų pardavėjai turės daugiau galimybių parduoti krovinius į Lietuvą, nes taps konkurencingesni“.
Į oru ar jūra gabenamus krovinius kol kas nesiorientuojanti, smulkias siuntas gabenanti UAB „Baltic Logistic System Vilnius“ (BLSV) rugsėjo viduryje atidarė modernų 3 tūkst. kv. metrų ploto siuntų rūšiavimo terminalą, kuriame per valandą gali išrūšiuoti ir paskirstyti daugiau nei 2 tūkst. siuntų ir 70 krovinių palečių. „Logistikos svarba bendrovių veikloje nuolat auga. Tai viena iš verslo sričių, padedančių efektyviai valdyti įmonės sąnaudas ir jos darbuotojų laiką, todėl vis daugiau bendrovių logistikos uždavinius spręsti patiki profesionalams“, – teigia BLSV generalinis direktorius Vytautas Kudzys.
V.Kudzys šiandien neabejoja, kad kitąmet panašaus dydžio terminalas išaugs ir Kaune, nes šį sprendimą patvirtino ir naujieji BLSV savininkai, Prancūzijos paštui priklausanti bendrovė „GeoPost“, rugsėjo 1 d. nupirkusi bendrovės akcijas iš Švedijos pašto.
Naujas investicijas bei sprendimą pirkti Lietuvoje dirbančią bendrovę Claesas Osterbergas „GeoPost“ vadovas Šiaurės ir Rytų Europos šalyse aiškina patraukliomis šalies pozicijomis ir verslo sąlygomis. „Baltijos šalys dėl savo geografinės padėties yra tarsi vartai tarp Vakarų ir Rytų Europos, todėl „GeoPost“ atėjimas į Lietuvos rinką užtikrina strateginę tarptautinio „GeoPost“ siuntų gabenimo tinklo poziciją“, – tvirtina C.Osterbergas.
Restruktūrizavo verslą
Matydamos naujų konkurencinių galimybių, kai kurios bendrovės ėmėsi restruktūrizacijos – kovo pabaigoje smulkių siuntų kompanijos „Lex System“ akcininkų taryba bei administracija restruktūrizavo visus padalinius ir įmones Baltijos regione bei Vakarų Europoje, nusprendusi perkelti visus juridinius padalinius ir koncentruoti veiklą iš vienos buveinės Vokietijoje. Taip bendrovė naudojosi galimybėmis, suteiktomis įsigaliojus naujajam PVM įstatymui, kai Vokietijoje registruota įmonė, teikianti vežimo paslaugas Lietuvoje, išrašo sąskaitas mūsų šalies klientams, neprivalėdama nurodyti jokio PVM tarifo. „Paprastai tariant, už mėnesio siuntų gabenimus sąskaitas atsiųsime su 0 proc. PVM. Taigi mokant už „Lex System“ paslaugas reikės išleisti mažiau pinigų joms apmokėti“, – dar pavasarį buvo skelbiama bendrovės pranešime.
Tačiau bendrovei planus sujaukė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri savo išaiškinimu siuntų gabenimo paslaugas, vykdomas Lietuvoje nuo rugsėjo, apmokestino 18 proc. PVM. „Nepriklausomai nuo to, kad „Lex System“ jau pusmetį yra perkėlusi visus juridinius padalinius ir koncentravusi veiklą iš vienos buveinės Vokietijoje, o nuo gegužės 1 d. perkant paslaugas ir prekes iš ES narių PVM mokesčio tarifas yra 0 proc., pagal pastarąjį VMI išaiškinimą siuntų gabenimo paslaugos Lietuvoje turi būti apmokestinamos 18 proc. PVM“, – neslepia nusivylimo mokesčių sargais Dovydas Varkulevičius, „Lex System“ rinkodaros ir pardavimų vadovas.
Kęstutis Kurgonas, Kauno UAB „Skubių siuntų tarnyba“ direktorius sako, jog vietos rinkoje dar yra, nes šalyje veikia ir dar kelios mažesnės skubių siuntų bendrovės, aptarnaujančios šalies regionus ir tarptautines rinkas. „Rinkoje dirbti sugeba ir daugiau bendrovių, kurios yra lankstesnės už didžiąsias ir turi savo klientų ratą. Pavyzdžiui, mes pradėjome dirbti su farmacijos bendrovėmis, jos yra viena svarbiausių mūsų klientų grupių, o vėliau plėtėme savo verslą ir klientų ratą“, – sako trečius metus šalyje dirbančios bendrovės vadovas.
Anot jo, logistikoje ne visuomet svarbūs garsūs vardai, nes klientai siekia, jog juos aptarnautų profesionalai, o svarbiausia, kad jie nepajustų problemų, susijusių su logistika. „Klientai vertina tą, kuris greitai išsprendžia jo problemas, – patirtimi dalijasi K.Kurgonas.– Šiuo atveju operatyviai išsprendus bet kokią užduotį, užsitarnaujamas kliento pasitikėjimas. Visame pasaulyje mažesnės bendrovės yra artimesnės klientų problemoms, pažįsta jų verslo aplinką, todėl yra lankstesnės ir labiau vertinamos jų paslaugos“.
Tai, kad vietos po saule užtenka daugeliui mažų kurjerių bendrovių, patvirtina ir netrumpas jų sąrašas. Dalis jų yra didžiųjų siuntų bendrovių partnerės, padedančios išvežioti siuntas po šalį ar artimą užsienį.
Vieša paslaptimi siuntų gabentojų gretose laikomi subrangovai, garsiai neįvardijami todėl, kad didžiųjų bendrovių klientams sudaroma regimybė, jog juos aptarnauja garsios įmonės kurjeriai.
Šalyje dirba bent kelios tokios įmonės, kurių pagrindinė užduotis – gabenti siuntas klientams. Neretai viena ir ta pati įmonė aptarnauja keleto stambių bendrovių klientus. Kitaip tariant, dalis jos autoparko važiuoja su vienos garsios tarptautinės kompanijos atributika, o kita – su jos konkurentės. Kita dalis važiuoja ir be jokios atributikos, o tai kartais suglumina klientus, kurie tikisi išvysti ryškių spalvų aprangą dėvintį nešiojantį gerai žinomos įmonės kurjerį.
Pasak specialistų, toks darbo pasidalijimas yra normalus reiškinys, nes bendrovės vengia didinti savo automobilių parkus ir tuo smarkiai pasunkinti sau investicinę naštą bei įmonės balansą.
Tačiau tai, kad automobiliai registruoti smulkių įmonių vardu ir jas vairuoja vietiniai kurjeriai, dar nereiškia, kad siuntas gali gabenti bet kas. Tokioms įmonėms keliami aukšti reikalavimai, jų technika ir darbuotojai turi atitikti didžiosios bendrovės standartus.
