Metų pradžioje pasklidusios kalbos apie atsargius transporto parkų plėtimus šiandien retai sutinkamos. Pasauliniame krovinių sektoriuje transporto gigantai stengiasi kiek galėdami atidėti naujų lėktuvų, laivų ar kitų transporto priemonių pirkimus, nes šiai dienai tik atskiri pasaulio regionai gali pasigirti stabiliu augimu, į kurių gretas Europa, deja, jau nebepatenka.
Vienas iš pirmųjų ekonomikos indikatorių – aviakrovinių srautai – pagrindiniuose prekybos keliuose mažėja. Transporto organizatoriai vis dar nepradėjo, o tikriausiai ir nepradės, kalbėti apie procentines aktyvaus sezono priemokas.
Avialinijų įkainiai, kas būdavo būdinga, šį rudenį nesikeičia kas kelias dienas. Dar vasaros pabaigoje pasklidus kalboms apie augančius nestabilumus finansų rinkose aviakrovinių sektorius pradėjo trauktis.
Pastaruosius mėnesius krovinius pervežančios avialinijos uždirba mažiau. IATA duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį avialinijų pelnai yra 40 proc. mažesni, jei lygintume su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.
Laivininkystės korporacijos taip pat šiais metais „užmiršta“ specialias priemokas. Ne vienas ekspeditorius kiek kuklinasi – dabar už tokį pat darbą padarantis beveik trečdaliu mažesnę apyvartą.
Tarpžemyninių pervežimų jūros transportu įkainiai yra žemiau pelno/nuostolio linijos. Didžiausiuose maršrutuose Azija–Europa bei Azija–Šiaurės Amerika kainos už vieno FEU (keturiasdešimties pėdų konteineris) pervežimą svyruoja nuo 200-556 USD.
Shanghai Containerized Freight indeksas, rodantis konteinerizuotų krovinių pervežimų jūra kainų bei priemokų vidurkius, šiuo metu siekia tik vos daugiau nei 900. Tai rodo, kad pervežimų kainos yra beveik du kartus mažesnės nei 2010 m. ir bendras lygis panašus kaip kriziniais 2009–aisiais.
Aišku, galima įvertinti tai, kad šiuo metu daug linijų yra įdarbinusios visus turimus laivus ir kol kas laivai nesiruošia išmesti inkarų bei laukti geresnių laikų. Tačiau tai rodo, kad pasaulinė prekyba neatsigauta tokiais tempais, kaip anksčiau planuota.
Specialistai kalba, kad artimiausiu metu galima bus tikėtis nemažai kompanijų perpirkimų ar susijungimų, ypač jūrų transporto sektoriuje, nes finansavimo nestabilumai ir krovinių trūkumas privers konsoliduoti paslaugas. Panaši situacija turėtų klostytis ir kitose logistikos sferose. Numatoma, kad žemos kainos turėtų išlikti ir 2012 m., o rimtesnis paklausos atsigavimas numatomas nebent 2013 m.
Vis neatsigaunantys turtingieji regionai
„Danske“ banko indeksas rodo, kad jau nuo liepos mėnesio rinka nebeatitinka lūkesčių. Atliktoje apklausoje Europos ekspeditoriai indikavo, kad per rugsėjį buvo matomas tik labai kuklus krovinių pagausėjimas, o ir prieš kalėdiniam sezonui nežadama didesnio atsigavimo.
Euro zonos ekonominis stabilumas kuo toliau tuo labiau atrodo netvirtas. PMI (angl. Manufacturing Purchasing Managers Index) rugsėjį pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 25 mėnesius, todėl prekybos apimčių prognozės Europoje išlieka neigiamos šių metų pabaigai bei kitų pradžiai.
Neseniai JAV „American Transportation Research Institute” atliktas tyrimas taip pat parodė, kad pati didžiausia vietinių vežėjų baimė yra antroji krizės banga. Ir ji yra visiškai pagrįsta, nes vartotojai JAV ekonomikoje šiuo metu yra linkę taupyti, o valdžia dėl bendros finansinės padėties planuoja biudžetinių išlaidų apkarpymą.
Grįžtant arčiau Baltijos regiono, vežėjai ir ekspeditoriai nebent džiaugiasi tuo, kad visus darbus supėja padaryti laiku, t.y., pertekliaus nėra. Iš vežėjų bei ekspeditorių sklinda kalbos, kad ir klientai Rusijoje pradėjo rimčiau skaičiuoti ir tikrinti frachtų kainas, todėl rimtesnių pelnų bent jau artimoje ateityje nesitikima.
Ryškaus piko sezono šiais metais nematysime. Lėktuvais bei laivais į Europos gamyklas iš kitų žemynų gana vangokai plūsta žaliavos bei prekės, todėl ES eksportas į trečiąsias valstybes irgi bus atitinkamai pamatuotas.
Jau dabar Europa vadinama vienu didžiausiu nestabilumus keliančių regionų pasaulyje. Ir problema yra ne kartais tingiais vadinami graikai ar italai, bet ir didžiausias eksportuotojas Europoje, Vokietija, susiduria su eksporto mažėjimu. O tai jau yra visai artimas perspėjimas, apie artėjantį jau vykstantį sulėtėjimą.
Ekonomistai vertina, kad dėl lėšų trūkumo bendras pasaulinis ekonomikos augimas taip pat nebebus palaikomas ir besivystančių valstybių, kurių ekonomikos ir taip veikė netoli perkaitimo ribos (Kinija, Brazilija, Indija, Rusija). Šių šalių vyriausybės tiesiog neturės galimybių daugiau paremti ekonomikos papildomomis biudžetinėmis lėšomis.
Bendras prekybos sulėtėjimas jau fiksuojamas ir, atrodo, jis palies daugiau ar mažiau visus regionus. O pabaiga priklausys nuo to, kokiu keliu Vokietija nuspręs saugoti ES, kaip JAV partijos priiminės svarbius ir nepopuliarius ekonomikos saugojimo įstatymus ypač prieš 2012 m. rinkimus, ar bus sulaukiama kituose regionuose ekonomikos skatinimo išmokų.
Na, bet transportininkai neturėtų nusiminti, kaip vienas transporto akademikas yra pasakęs: „Mūsų specialybė ekonomiškai yra labai gera, ar tai ekonomika klestėtų, ar tai būtų juodoji ekonomika, prekes gi kažkam vežti vis tiek reikės”.
