Specialistai neslepia, kad šis sezonas buvęs prasčiausias nuo pakilimo laikų 2004-aisiais. Uosto direkcijos teigimu, kruizinės laivybos nuosmukis stebimas jau keletą metų iš eilės, nors kruizinės rInkliavos buvo mažinamos. Šiemet surinkta vos 900 tūkstančių litų, kai prieš penkerius metus per sezoną suma siekė kone pustrečio milijono.
„Klaipėdoje turizmo paslaugų plėtra – nepakankama. Ekskursijų pasiūla, įvairiossiūlomos pramogos, lankytinos vietos nėra tokios gausios, kaip, pavyzdžiui, Ryga ar Talinas. Šie miestai iš tikrųjų turi didelį kultūrinį istorinį paveldą“, – kalbėjo Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier.
Mažiau kruizinių turistų sulaukia ir kitų Baltijos jūros šalių smulkesni uostai, tokie kaip Gdanskas, Gdynia, Geteborgas. Tačiau didesniuose – Taline, Rygoje ir Kopenhagoje – pastebimas išaugės kruiziniais laivais atvykusių turistų skaičius.
„Klaipėdai reikėtų dirbti kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau nei kitiems uostams, norint prisivilioti turistų. Anksčiau buvęs išskirtiniu dėl savo naujumo, nežinomumo, Klaipėdos uostas šį laikiną kozirį jau prarado – praktiškai visos kruizinės linijos čia jau lankėsi. Reikia rasti kitų dalykų, kuriais galėtume stebinti ir sudominti keliautojus kruiziniais laivais, pavyzdžiui, įvairiomis aktyviomis pramogomis – rengiamais koncertais, muzikiniais pasirodymais, spektakliais, senosios Klaipėdos gyvenimo bruožų atskleidimu“, – sėkmės formulę bando rasti Klaipėdos turizmo, kultūros ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Kad įdomūs renginiai pritraukia turistų, parodė šią vasarą vykusi burlaivių regata ir krepšinio čempionatas. Skaičiuojama, kad bendrai turistų Klaipėdoje sulaukta 25 proc. daugiau nei pernai.
