Nuo balandžio 1osios Rygos uostas panaikino 95 proc. uosto mokesčių nuolaidą LBS keltams "Vilnius" ir "Kaunas", plaukiojantiems maršrutu Ryga-Liubekas. Tačiau tokiomis nuolaidomis naudojasi "Rigas jūras linija" (RJL), kurios 31,6 proc. akcijų valdo Rygos uostas, keltas "Baltic Kristina", plaukiojantis į Stokholmą.
"DFDS Tor Line" viceprezidentas Pederas Gellertas Pedersenas sakė, kad LBS ir DFDS jaučiasi diskriminuojami Rygoje, nes žino, kad uosto valdoma bendrovė naudojasi geresnėmis sąlygomis nei konkurentai lietuviai.
Anot jo, birželį susitikus su Rygos meru ir uosto valdybos pirmininku pavyko susitarti, kad bendrovė nemokės didesnių uosto mokesčių nei kituose Baltijos šalių uostuose. Pavyko pasiekti kompromisą, kad LBS bus suteikta 40 proc. mokesčių nuolaida, bendrovės laivams leista atsisakyti locmanų paslaugų, kurios sudaro didžiąją uosto rinkliavų dalį. Tačiau Rygos uosto direkcija atsisakė LBS atleisti nuo locmanų paslaugų.
Nuo balandžio, kai buvo panaikintos lengvatos, LBS patyrė apie 1,4 mln. litų nuostolių. Tačiau jie gali būti didesni ir labiau finansiškai paveikti bendrovę, jei padėtis ir toliau nesikeis.
Dėl susidariusios padėties bendrovė kreipėsi į Danijos laivų savininkų asociaciją, kuri paprašė įsikišti Europos Komisijos (EK) institucijas, nes tai neabejotinai "nusižengimas ir prieštaravimas ES įstatymams". Jeigu EK sprendimas LBS būtų nepalankus, bendrovė dėl konkurencijos iškraipymo galėtų kreiptis ir į ES pirmosios instancijos teismą.
LBS rugpjūčio 27 dieną atidaro naują liniją Ventspilis-Liubekas, kuria keltas "Palanga" kursuos du kartus per savaitę.
"Dėl spaudimo tenka imtis tokių žingsnių - jei ne Ryga, tuomet Ventspilis ir taip didinti susisiekimą su Vokietija. Be to, Ventspilio uoste išlaidos panašios į Klaipėdos", - sakė P.G.Pedersenas.