Vilniuje, Gedimino prospekte, išsibarsčiusios valstybinės institucijos ir toliau lieka kurčios fizinių ir juridinių asmenų raginimui pasistengti sumažinti degalų kainas ir taip skatinti vartojimą.
Skaičiai kalba patys už save. Nors šie metai daugumos laikomi geresniais už praėjusius, kol kas to negalime teigti stebėdami kuro pardavimo kiekius. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, per pirmus šių metų 7 mėn. oficialiai parduota 554 201 553 l dyzelino.
Per praėjusių metų pirmuosius 7 mėn. šis skaičius buvo 511 878 920 l. Taigi šiais metais parduota 8,3 proc. daugiau nei pernai.
Benzino nuo sausio iki rugpjūčio parduota 195,339.287 l. Pernai per tą patį laikotarpį – 211,240.490 l.
Tad šiemet sekasi prasčiau – benzino pardavimo apimtys ir toliau katastrofiškai krenta. Jei lygintume su praėjusiais metais, pastebėtume, kad jos sumažėjo 7,5 proc.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, kad įvežamo kuro kontrolė lyg ir veikia, bet klientų degalinėse nepadaugėjo. „Vadinasi, rinką veikia tam tikri dalykai – gal krizė, gal atostogų metas. Pastebimo teigiamo rezultato tikrai nėra. Su dyzelino pardavimu problemų nėra, jis mus tenkina. Lietuvos vežėjai pradėjo pirkti daugiau degalų Lietuvoje. Didžiausia problema – dėl benzino. Šio kuro rinka smunka tragiškai”, - dėsto L. Vosylius.
Niekam ne paslaptis, kad dauguma vežėjų, važiuojančių į Rytus, kurą stengiasi pirkti Rytų rinkose, kur jis yra gerokai pigesnis. Konkuruoti su Rusija ar Baltarusija neįmanoma net teoriškai.
Visada galima pabandyti pritraukti į Lietuvos rinką likusią vežėjų dalį, kuri neturi didelio pasirinkimo, ir dažniausiai kurą pila arba Lietuvoje, arba kaimyninėje Lenkijoje, kur dažniausiai degalų kainai įtakos turi zloto kursas. Būtent dėl šios priežasties, smukus zloto kursui ir supanašėjus degalų kainoms, nemaža dalis vežėjų vėl pradėjo piltis daugiau degalų Lietuvoje, taip kilsteldami dyzelino pardavimus.
