Ekonomikos krizė beveik nepalietė automobilinius namelius nuomojančių bendrovių - nors kainų jos nemažino, klientų sulaukia net daugiau nei prieš krizę. Mat kelionių kainą gerai skaičiuojantys lietuviai suprato, kad keliauti kemperiu - gerokai pigiau nei skristi lėktuvu ar pirkti kelialapį iš kelionių agentūros. Be to, kelionė su judančiu nameliu teikia ir kitų malonumų.
"Dažniausiai taip ir būna - kartą paragavę kelionės kemperiu malonumų, klientai grįžta vėl jų išsinuomoti", - prisipažino penkerius metus kemperius ir mikroautobusus nuomojančios bendrovės "Kertušas" direktorius Kęstutis Dapkevičius. - Turime nuolatinių klientų nuo pirmų veiklos metų. Kasmet atsiranda ir naujų, kurie dažnai grįžta kitąmet."
Kemperių nuomos kompanijos krizės pasekmių nepajuto, nes sunkmečiu lietuviai rinkosi pigesnį kelionių būdą. Pasak K.Dapkevičiaus, keliaudami kemperiu žmonės sutaupo pagrindines kelionių po užsienį išlaidas. Maisto jie prisiperka Lietuvoje, dažniausiai nekainuoja ir nakvynė, nebent apsistotų kempinguose.
Šiemet, pasak K.Dapkevičiaus, kemperiais keliavo daugiau žmonių nei praėjusiais metais. "Mūsų bendrovė išaugo 20 procentų", - teigė vadovas. "Kertušas" šiemet nusipirko du naujus kemperius ir dabar nuomoja šešis. Verslas, pasak bendrovės vadovo, pelningas, tad kitais metais numatoma tolesnė plėtra. Bendrovė nuomoja tik naujus automobilius. Po trejų ridos metų juos parduoda ir vėl perka naujus.
Lietuviai dažniausiai vengia kempingų, nes juose reikia mokėti už vietą, o užsieniečiai juose nakvoja mieliau. Jei kempingas gražioje vietoje, įsikuria jame ir ilgesniam laikui. Skirtinga ir valstybių politika. Norvegijoje kiekvienoje gražesnėje vietoje įrengta specialiai kemperiams sustoti pritaikyta nemokama aikštelė. O, pavyzdžiui, Austrijoje, tokioje aikštelėje būtinai puikuosis užrašas "Campieren verboten" (kemperiams draudžiama), dažniausiai nurodantis, kad čia galima tik trumpam sustoti, bet ne apsistoti nakvynės.
