Daugiau nei septynis dešimtmečius kapitališkai neremontuotas unikalus keltuvas lankytojus pasitiks susigrąžinęs tarpukario „drabužį“, įskaitant net brezentinį stogą.


Žiojėjo iki pusmetrio ertmės


Iki praėjusių metų Kaune veikė du funikulieriai: 1931 m. įrengtas Žaliakalnio keltuvas, kurį eksploatuojanti bendrovė „Kauno liftai“ atnaujino dar prieš kelerius metus, ir Aleksoto funikulierius. Pastarąjį valdanti Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ užsimojo suremontuoti taip ambicingai, kaip niekas iki tol nesiryžo.


„Funikulierius bus atkurtas taip tiksliai, kad Kaunas iš tiesų turėtų didžiuotis prieš svečius“, – „Gimtajam kraštui“ pasakojo AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas. Jo teigimu, apverktinos būklės keltuvui jau seniai reikėjo remonto, nes kapitališkai nebuvo remontuojamas nuo pat 1935 m. „Saugumo sumetimais mes jį apskritai sustabdėme“, – pridūrė M.Legas.


Dviejų ekspertizių išvadose teigta, kad daugiau nei 130 m ilgio funikulieriaus kelio betoniniame pagrinde vietomis žiojėjo 50–70 cm gylio ertmės.


Betonas tiesiog neatlaikė klimato poveikio. Tyrinėtojai nustatė, kad lietaus nuotekų surinkimo sistema neveikė jau kelis dešimtmečius.


Iš pradžių planuojama atnaujinti keltuvo kelią, vėliau – vagonėlius ir viršutinį bei žemutinį paviljonus. Pastarieji bus atnaujinti vėliau, nei pradės kursuoti autentiški vagonėliai.

Metalas neprarado savybių iki šių dienų


Šių metų birželį Aleksoto funikulieriaus kapitalinio remonto konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“ už 1,26 mln. Lt atnaujino betoninį kelio pagrindą, įrengė naują drenažo sistemą, o netrukus paties ir bėgius.


Jais keltuvo vagonėliai kursuos nuo Aleksoto papėdės iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti Kauno senamiesčio, bažnyčių ir Aleksoto tilto per Nemuną panorama.
„Visi darbai atliekami prižiūrint Kultūros paveldo departamento ekspertams, todėl ilgiausiai užtrunka įvairūs derinimai“, – pabrėžė „Autokaustos“ direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bulovas.


Paveldo sargai reikalauja išsaugoti unikalias detales net atnaujinant tvoros fragmentus. „Aišku, mums sudėtingiausia buvo išlaikyti kelio pasvirimo kampo tikslumą. Per visą jo ilgį paklaida negalėjo būti didesnė nei 2–3 milimetrai“, – pasakojo A.Bulovas.


Jis iki šiol stebisi, kokį kokybišką metalą tarpukariu formuojant betoninį pagrindą naudojo statybininkai. Metalas iki šių dienų neprarado savo savybių.


Gamintojai neišsaugojo archyvinės medžiagos


Daugiau kaip prieš 70 metų Aleksoto funikulierius tuometinei Kauno valdžiai kainavo apie 200 tūkst. Lt. Anuomet tai buvo labai didelė pinigų suma, nes dabartine verte susidarytų maždaug 2 mln. Lt.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į neįtikėtinai gerai išsilaikiusią vagonėlių kėlimo elektros įrangą, kurią pagamino Šveicarijos bendrovė „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pasak ekspertų, šie įrengimai tarnaus dar ne vieną dešimtmetį.


Būtent į įmonės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“ teisių perėmėjus kreipėsi UAB „Restauracija“ ekspertai, mėgindami surinkti visą archyvinę medžiagą.


„Deja, ta įmonė jau seniai neegzistuoja, o jos teisių perėmėjai tikino, kad istorinės medžiagos apie Aleksoto funikulierių jie neišsaugojo“, – teigė „Restauracijos“ direktorius Andrius Striūna.
Vis dėlto iš istorinių šaltinių ir brėžinių pavyko atkurti net 90 proc. funikulieriaus anuometinio vaizdo. „Kaip įsukti kiekvieną varžtą, tokios medžiagos neturime, bet kaip surinkti vagonėlius ir kur bei kas turi būti, mes žinome labai tiksliai, nes turime brėžinius“, – kalbėjo A.Striūna.


Šie vagonėliai 1934 m. į Kauną buvo atvežti dalimis ir tik vėliau surinkti. Juos planuojama iš išorės apkalti dailylentėmis, salonuose įrengti autentišką apšvietimą, stogą uždengti brezentu. Pasak „Restauracijos“ vadovo, Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvų vagonėliai savo dizainu visiškai nepanašūs į autentiškuosius. Po 1956 m. sovietų valdžia juos tiesiog apkalė fanera.


Pripažinti kultūros paminklais


Visoje Europoje veikia keli šimtai funikulierių, bet Kaune esantieji laikomi vienais seniausių.
„Tarpukariu statytų funikulierių yra išlikę Vengrijoje, Bulgarijoje ir kitose valstybėse, bet kiekvienas jų buvo statomas atsižvelgiant į unikalias vietovės, klimato, funkcionalumo ypatybes. Tokių funikulierių kaip Kaune kitur vargu ar rasite“, – sakė „Restauracijos“ vadovas A.Striūna.
Tarpukariu Aleksoto funikulierius per parą atlikdavo 226 reisus. Tik 1938 m., pavėžinęs 495,3 tūkst. žmonių, keltuvas išsilaikė savo lėšomis ir net buvo šiek tiek pelningas.


1960-aisiais funikulierius perkėlė 894 tūkst. keleivių. Ilgainiui norinčiųjų keltis srautas sumažėjo iki 100–150 tūkst. Šiuo požiūriu gerokai pelningesnis yra Žaliakalnio funikulierius, kuriuo kasmet pasikelia apie milijoną keleivių.


Abu funikulieriai 2003 m. Vyriausybės sprendimu yra paskelbti kultūros paminklais, o jiems įamžinti po vienų metų buvo išleisti ir pašto ženklai.


Nukelia į senus laikus


Audrys Karalius, architektas


Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai seniai nėra vien tik transporto priemonės. Tai urbanistinis antikvariatas, tapęs Kauno savasties simboliu. Kaip ir senoviniai automobiliai. Kolekcininkui juk ne taip svarbu, ar jie bus greičiausi kelyje Kaunas–Vilnius, todėl ta nuostata, kad funikulierių reikia atnaujinti pagal autentiką, yra labai teisinga. Pamenu, kai mano vaikai dar buvo maži, sąmoningai parinkdavau jiems maršrutą taip, kad į centrą reikėtų nusileisti funikulieriumi, ir suteikdavau vaikams nekasdienę pramogą. Tad funikulierius – tai tam tikra sentimentali ir labai aiški mūsų sąsaja su istorija. Funikulierius mus tarsi nukelia į kitą laiko juostą ir matmenį. Jis ir parodo, kuo Kaunas skiriasi nuo Elektrėnų.


Autentiškumas yra didžiausia vertybė


Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė


Aleksoto funikulierius yra unikalus ir retas technikos paveldo palikimas. Tokių objektų Lietuvoje turime tik du. Išlikusi autentiška funikulieriaus įranga teikia mums ir būsimoms kartoms vertingos informacijos apie tam tikro laikotarpio techninę ir architektūrinę mintį. Apskritai bet kurio kultūros paveldo objekto autentiškumas yra didžiausia jo vertė. Jeigu tą autentiką pavyko išsaugoti per įvairias istorines audras, tai juo labiau negalima sunaikinti atliekant tvarkybos darbus. Kultūros paveldo departamentas visada labai džiaugiasi, kai šitai suvokia ir esamų paveldosaugos reikalavimų laikosi kultūros paveldo valdytojai, tvarkybos darbus atliekančios įmonės.