Danijos kompanijų grupei „DFDS Tor Line“ priklausančios Klaipėdos keltų bendrovės „Lisco Baltic Service“ (LBS) komunikacijos ir reklamos vadovas Vaidas Klumbys teigia, kad palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras keleivių ir krovinių augimas gali siekti apie 10 proc., nes prognozuojama, jog Europos Sąjungos vidaus prekyba turėtų augti apie 7,5 proc. „Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva įsiliejo į vieningą rinką, tad tapo jos dalimi, – sako V. Klumbys. – Galima drąsiai teigti, jog ateityje konkurencija tik stiprės“.
Pasak jo, tiek vežėjai, tiek keltų operatoriai žvalgo rinką ir ieško racionalių sprendimų. Vežėjų iniciatyvas temdo biurokratiniai kaimyninės Latvijos uosto Rygoje trukdžiai. „DFDS Tor Line“ 2002 m. įsigijo Latvijos jurų agentūrą „Latline” SIA (dabar bendrovė vadinasi DFDS Tor Line SIA) ir nuo šių metų sausio 1 d. LBS perduotos šios keltų linijos Ryga-Liubekas keleivių aptarnavimo operatorės funkcijos. Tačiau kaimyninėje valstybėje bendrovė nebuvo sutikta svetingai.
Lietuvos susisiekimo ministerija paskelbė protestuojanti prieš Latvijos Rygos jūrų uosto tarybos sprendimą nuo balandžio mėnesio netaikyti 95 proc. uosto mokesčių nuolaidos LBS keltams. Lietuvos susisiekimo ministerija raštu kreipėsi į Latvijos vicepremjerą ir laikinąjį susisiekimo ministrą Ainarą Sleserį teigdama, kad tokie Rygos uosto veiksmai pažeidžia Lietuvos, Latvijos ir Estijos 1999 m. pasirašytą susitarimą bei Europos Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatyta, kad uostai privalo taikyti vienodas nuolaidas tiek saviems, tiek prie šių susitarimų prisijungusių šalių laivams.
Saviems – nuolaidos
Atsisakęs taikyti nuolaidas LBS keltams „Vilnius“ ir „Kaunas“, Rygos uostas vis dėlto taiko nuolaidą Latvijos bendrovės „Rigas Juras Linijas“ keltui „Baltic Kristina“, plaukiojančiam maršrutu Ryga–Stokholmas.
Lietuva šį konfliktą tikisi išspręsti demokratiniu būdu, tačiau Rygos uostui atsisakius keisti savo poziciją, savo verslo interesus Lietuva gins kitomis priemonėmis. Šaltinių teigimu, „Rigas Juras Linijas“ nuolaidos taikymas buvo pratęstas, kai ši bendrovė uostui pristatė savo verslo planus, tuo tarpu „DFDS Tor Line“SIA tokių duomenų nepateikė ir, motyvuodama informacijos konfidencialumu, atsisakė atskleisti savo tarifų politiką.
„DFDS Tor Line“ atstovai buvo pakviesti pristatyti savo veiklos planus, tačiau vėliau jiems buvo pranešta apie lengvatos panaikinimą. Tokiais veiksmais LBS bandoma išstumti iš Rygos uosto. Neatmetama galimybė, kad tai gali būti susiję su „Rigas Juras Linijas“ planais ateityje gabenti keleivius ir krovinius ne tik į Švediją, bet ir į Vokietiją.
Metų pradžioje LBS keltas „Kaunas“ buvo perkeltas į Latviją, kur aptarnauja keltų liniją Ryga–Liubekas. Tai kol kas yra vienintelė keltų linija, jungianti Latvijos sostinę ir Vokietiją. Praėjusių metų vasarą bendrovės įsigytas naujas greitesnis ir didesnis keltas „Lisco Gloria“ pakeitė iki to laiko Klaipėda–Kylis liniją aptarnavusį „Kauną“. Keltų liniją Ryga–Liubekas šis keltas aptarnauja kartu su kitu LBS keltu „Vilnius“, kuris iš Latvijos sostinės į minėtą Vokietijos miestą jau plaukioja nuo praėjusių metų vasaros. Kelionė „Kaunu“ kainuoja tiek pat kiek ir kelionė bendrovės keltu iš Klaipėdos į Kylį.
Lietuviai stiprėja
Konkurencija dar turėtų padidėti, nes logistikos ir ekspedijavimo bendrovė UAB „Arijus“ prakalbo apie planus įsigyti nuosavų laivų ir galimybę įsigyti laivybos bendrovę.
Bendrovės generalinis direktorius Armis Valiulis tvirtina, kad laivų nuomos iš Vokietijos ir Suomijos bendrovių pranašumas tas, kad pagal poreikius ir srautus galima pasirinkti reikiamą laivo dydį, nereikia rūpintis laivo priežiūra ir įgula. Augant konteinerių srautams, didėja bendrovės poreikiai, be to, padidėjo laivų nuomos kainos. „Galvojame apie nuosavus laivus, jais būtų galima gabenti maždaug du kartus daugiau konteinerių, – pasakoja A. Valiulis. – Planuojame įsigyti 3 laivus – pirmasis laivas turėtų pradėti plaukioti po trejų metų“.
Pasak įmonės vadovo, investicijos į vieną laivą sudarytų 15–20 mln. EUR. Be to, svarstoma galimybė įsigyti turinčios laivų bendrovės kontrolinį akcijų paketą.
„Arijus“ jau yra numatęs įsigyti vieną bendrovę Europoje, tačiau jei derybos nepavyktų, laivai būtų statomi.
V. Klumbys tikina, kad LBS vadovaujasi 2001 m. didžiausios akcininkės DFDS As patvirtinta laivyno atsinaujinimo strategiją, pagal kurią, kasmet atnaujinamas laivynas. Praėjusiais metais buvo nupirktas „Lisco Gloria“ keltas. Šiais metais į Karlshamą pradėjo plaukioti „Lisco Patria“. „Tai naujas modernus, didesnių pajėgumų keltas. Keltams „Vilnius“ ir „Kaunas“, kurie plaukioja iš Rygos, buvo atliktas klasinis remontas. Iš viso bendrovė valdo 7 keltus. Šiais metais bus remontuojamas keltas „Palanga“, taip pat yra svarstoma galimybė šį keltą išnuomoti“, – tikina įmonės komunikacijos vadovas.
Vejasi lėktuvai ir autobusai
V. Klumbio teigimu, konkurencija didėja ir dėl kitų transporto rūšių aktyvumo. „Tačiau mes darome bendrus projektus su keleivių vežėjais autobusais. Pavyzdžiui LBS su tarptautinius pervežimus vykdančia „Ecolines” aptarnauja autobusų-keltų liniją „Ryga–Klaipėda–Karlshaimas–Geteborgas–Oslo”. Avialinijos stengiasi iš rinkos išspausti kuo daugiau naudos pigindamos bilietus, todėl keleivių pervežimo rinkoje stebimas tam tikras segmentų persiskirstymas“.
Pasak jo, tam tikrais atvejais keltas yra patrauklesnis keleiviui ir gali pasiūlyti tas paslaugas, kurių negali pasiūlyti lėktuvas. „Dabar įsivyravo stebėjimo ir savo nišos ieškojimo etapas, kita vertus, šiam verslui aktualus sezoniškumas“, – aiškina LBS specialistas.
Krovinių gabenimui keltais įtakos turi ir svyruojanti degalų kaina. Į vieną pusę nuplaukdamas laivas suvartoja apie 60 t kuro. „Didinti kainų dėl to nesiruošiame, nors gali būti įvesta tam tikra kuro priemoka, perkelimo keltais rinkodara reikalauja kompleksinio sprendimo, juk veikia ir uostų rinkliavos ir ekonominė aplinka. Uostai tarpusavyje taip pat konkuruoja, ne tik keltų linijos ar kitos transporto rūšys“, – aiškina V. Klumbys.
