Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) atstovas Aidas Vaitkevičius primena, kad Lietuvoje yra 11 mokymo įstaigų, turinčių teisę rengti vairuotojus ADR egzaminui. Kursus baigę asmenys gali laikyti egzaminus penkiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje esančiuose VKTI departamentuose. ADR egzaminus reikia perlaikyti kas penkeri metai. Per metus ADR egzaminą laiko apie 1000 vairuotojų. Mokymo procesas vis dar nėra reglamentuotas – reikalavimai nustatyti tik mokymo bazei, o mokymo forma priklauso nuo mokymo įstaigos.

„Egzaminų centruose naudojami vienodi testai, taigi klausimai visur tokie patys. Išlaikomumo procentų kaitai daugiausiai įtakos turi mokymo įstaigos“, - apžvelgia A. Vaitkevičius.

Problemos dėl egzaminų

VšĮ „Linavos“ mokymo centras taip pat turi teisę rengti ADR mokymus. Pasak šios įstaigos pavojingų krovinių vežimo ekspertės Lianos Gečienės, jų centre ADR kursus išklausę asmenys dažniausiai egzaminą išlaiko iš pirmo karto. „ADR egzaminų išlaikomumo procentai galėtų būti dar aukštesni, tačiau taip nėra dėl to, kad egzaminą laiko daug asmenų, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji. Juk kursai ir egzaminai vyksta lietuvių kalba. Mūsų mokymo įstaigoje dirba du dėstytojai. Esant poreikiui, kursų medžiagą verčiame į rusų kalbą“, - aiškina L. Gečienė.

A.Vaitkevičius sutinka, kad rusakalbiams, laikantiems ADR egzaminą, kyla sunkumų: „Pavyzdžiui, Visagino regione istoriškai susiklostė tokia situacija, kad dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Pernai mes organizavome kelis papildomus egzaminus šio regiono žmonėms – jie egzaminą galėjo laikyti padedant vertėjui“.

Dar visai neseniai Lietuvoje pradėta kalbėti apie sunkumus, kurie vairuotojams kyla laikant ADR egzaminus. Lietuvos vairuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais iš Švedijos ir Danijos vykdė tyrimą, kurio metu siekta nustatyti, ar vairuotojai turi problemų skaidydami ir rašydami. Esant šiems įgūdžiams nepakankamai stipriems, itin daug problemų kyla laikant būtent ADR egzaminą.

Tyrime dalyvavo 146 vairuotojai. Nustatyta, kad net 7,6 proc. vairuotojų turi sunkumų skaitydami ir rašydami. 3,5 proc. respondentų atsakė, jog jiems skaityti ir rašyti yra labai sunku. 38,2 proc. nurodė, jog sunkumų patiria, tačiau žino būdą, kur gauti reikalingą pagalbą.

Disleksija trukdo išlaikyti ADR egzaminą?

Sunkumai, kylantys vairuotojams, visoje Europoje jau seniai aptarinėjami ir ieškoma būdų, kaip šią problemą spręsti. Lietuvoje terminas „disleksija“ daugeliui transporto srities specialistų vis dar yra kažkas nepaaiškinamo. Tai – sunkumai skaitant ir rašant. Su šia problema susiduria nemažai vairuotojų, ypač rengdamiesi pavojingų krovinių gabenimo egzaminui, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje laikomas vienu iš sunkiausių.

„Mūsų mokymo centre visi gauna 2000 lapų ADR knygas. Paėmę jas į rankas, vairuotojai dažnai netenka amo, sako: aš gyvenime nei vienos knygos neperskaičiau, o čia – tokia talmuda. Noriu priminti, kad iš tiesų visos tos knygos išmokti mintinai nereikia, svarbu sugebėti joje surasti reikalingą informaciją. Šią knygą galima naudoti ne tik mokymo procese, bet ir egzamino metu“, - kalba L. Gečienė.

Pavojingų krovinių vežimo ekspertė patikina, kad jei žmogus ateina mokytis turėdamas kažkokių sunkumų, tai visada centro darbuotojai yra pasirengę padėti, naudodami visas įmanomas priemones. Mokymai vyksta rodant skaidres, filmukus, taip pat besimokantys turi galimybę atlikti testus kompiuteriu, daryti praktines užduotis padedant dėstytojams ar grupėse.

L. Gečienė patikina, kad Lietuvoje ADR kursų lygis yra labai aukštas, net ir patys egzaminai labai sunkūs. „Turiu kolegų ir Danijoje, ir Švedijoje, taigi daug bendraujame šia tema. Lyginome testus Lietuvoje ir Skandinavijoje. Paaiškėjo, kad net kai kuriems tų šalių dėstytojams atsakyti į Lietuvos ADR egzamino klausimus yra pernelyg sunku“, - sako L. Gečienė.

Už 42 val. – 400 Lt

Minimali ADR kursų trukmė, reglamentuota Europos Sąjungos direktyvose, – 37 valandos, tačiau daugumą mokymo centrų vairuotojus rengia ilgiau. „Pagal mūsų programą numatytos 42 akademinės valandos, bet dažniausiai visada dirbame ilgiau. Vairuotojai, kurie ADR egzamino iš pirmo karto neišlaikė, ir toliau gali naudotis centro paslaugomis: konsultuotis su dėstytojais, spręsti kompiuterinius testus, dar kartą klausyti paskaitų su kita grupe“, - ADR kursų specifiką atskleidžia L. Gečienė.

ADR egzamino laikymo kaina – 30 Lt. Kiekviename egzaminų centre egzaminai vyksta kartą per savaitę. ADR mokymo kursas „Linavos“ mokymo centre kainuoja apie 400 Lt.

Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas pabrėžia, kad lietuviai vairuotojai vengia kalbėti apie savo problemas, tačiau turima ADR egzaminų statistika leidžia daryti išvadas, kad vairuotojai, laikydami egzaminus, turi sunkumų. „Šiemet ADR egzaminą laikė 905 vairuotojai, o išlaikė tik 480, taigi galima suprasti, kad apie disleksijos problemas Lietuvoje kalbama nepakankamai, juolab nėra imamasi priemonių joms spręsti“, - primena R. Narbutas.

Gabenimo įkainiai mažėja

Nepaisant sunkumų, kylančių vairuotojams, laikantiems ADR egzaminus, yra ir kita šio verslo medalio pusė. Pavojingų krovinių gabenimas Lietuvoje itin siaura niša. Tie, kurie į ją pateko, nagais ir dantimis bando neapleisti pozicijų.

Pagal vežėjų asociacijos „Linava“ narių ir kandidatų į narius apklausos ataskaitą, tik 2,2 proc. vežėjų gabena cisternomis. Šios apklausos duomenys taip pat rodo, kad daugybę metų iš eilės cisternomis vežančių asmenų skaičius nekinta – vadinasi, į rinką neateina naujų „žaidėjų“.

Dar pernai skystus krovinius gabenantys vežėjai kalbėjo apie tai, kad gabenimų apimtys padidėjo, šiemet vėl užsimenama apie tai, jog pavojingų krovinių siuntos stambėja. Nepaisant to, dar pernai metų pabaigoje apie 10-15 proc. krito gabenimų įkainiai. Vis dėlto šioje srityje dirbantys vežėjai ir jų klientai gali būti ramesni nei gabenantys tentinėmis puspriekabėmis. Pavojingų krovinių įkainiai ne taip greitai kinta, mat pasirašomos fiksuotos kainos sutartys.

Aštuonias cisternas turinčios UAB „Iksija“ vadovas Virginijus Žadeikis pabrėžia, kad kaip ir seniau, taip ir dabar, su klientais yra pasirašomos metinės sutartys. „Yra stabilūs metiniai įkainiai, jie nepriklauso nuo naftos kainų svyravimo. Dalyvaujame konkursuose, jei laimime – vežame“, - kalba į Mažeikius naftą vežančios įmonės direktorius V. Žadeikis.

Pasak verslininko, dirbama su nuolatiniais partneriais. „Vienkartinių užsakymų nevykdome, nes jei taip darytume, matyt, greitai „mirtume“, - dėsto V. Žadeikis.

UAB „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas akcentuoja nestabilumą pavojingų krovinių gabenimo rinkoje. „Viskas labai greitai kinta. Šiandien yra krovinių – rytoj nėra. Gerai tik tai, kad galime dirbti be tarpininkų. Ignoruojame ekspeditorius, bet jie bando lįsti ir į mūsų rinką“, - informuoja R. Austinskas.

Anot pašnekovo, labai daug dėmesio būtina skirti pavojingus krovinius gabenančių transporto priemonių techninei apžiūrai. „Neseniai įvykęs įvykis, kai nuo vilkiko atsikabino cisterna, parodė, kad dažnai gana atmestinai prižiūrimos pavojingus krovinius vežančios mašinos. Su didžiosiomis kompanijomis situacija kiek geresnė, tačiau mažosios – turi bėdų“, - įsitikinęs R. Austinskas.

Nors problemų pavojingų krovinių gabenimo srityje apstu, tačiau daugumą iš jų pavyksta nesunkiai išspręsti esant abipusiam klientų ir paslaugos teikėjų sąmoningumui. Svarbiausia, kad Lietuvos vežėjai vis dar atremia užsienio šalių pavojingų krovinių gabentojų konkurenciją.