Žuvininkystės tyrimų laivo ”Darius” įgulą sudaro 6 jūrininkai – kapitonas, jo padėjėjas, vyriausiasis mechanikas, mechanikas, jūreivis ir virėjas.

Dar pernai įgulos nariai kreipėsi į Lietuvos jūrininkų sąjungą skųsdamiesi, kad negauna atlygio už darbą naktimis ir švenčių dienomis.

Po susitikimų su Žuvininkystės tarnybos vadovybe, jos juristais Lietuvos jūrininkų sąjungai pavyko įrodyti, kad atlygis už darbą naktimis, švenčių dienomis numatytas jūrininkus ginančiose tarptautiniuose susitarimuose, kuriuos yra ratifikavusi ir Lietuva.

Po praėjusių skundų, o tiksliau nuo šių metų pradžios jūrininkų atlyginimai kiek kilstelėjo. Tačiau jie patys nesupranta - ar tai dėl priskaičiuojamo atlygio už darbą naktimis ir švenčių dienomis ar dėl to, kad laivas ”Darius” už Europos Sąjungos lėšas vykdo bendrą tyrimų projektą. Mat pagal minėtą projektą numatyti papildomi priedai.

Pažeidinėja įstatymus

Šiemet birželio viduryje Lietuvos jūrininkų sąjunga kreipėsi į Žuvininkytės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių Vytautą Grušauską. Nurodyti net trys punktai ir daugybė atvejų, kai apmokant laivo ”Darius” įgulos nariams už darbą pažeidinėjami Lietuvos teisės aktai.

Nuo metų pradžios jūrininkams pradėjus mokėti atlyginimą už darbą naktimis ir švenčių dienomis, priedai kiekvieną mėnesį kaitaliojami nenurodant jokių priežasčių.

Jūrininkų darbo sutartyse darbo savaitės trukmė nurodyta nekonkrečiai. Vienur sutartyse nurodyta, kad darbo savaitės trukmė yra 40 valandų, kitur - kad taikoma suminė darbo laiko apskaita. Lietuvos įstatymai numato tik vieną arba kitą variantą, o ne dvigubą, koks yra naudingas tik darbdaviui.

Nesumokėti jūrininkams dienpinigiai už tą laiką kai jie dirbo Latvijos, Estijos ir Švedijos rajonuose, nors dienpinigių mokėjimo tvarką aiškiai apibrėžia Vyriausybės priimti dokumentai.

”Transporto laivuose ar jie plaukiotų su pigių šalių vėliavomis ar su su Lietuvos vėliava, tokių dalykų tikrai nėra. Belieka stebėtis, kad Lietuvos valstybinė institucija ignoruoja tiek mūsų šalies įstatymus, tiek tarptautines konvencijas”, - padarė išvadą Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Iš Vilniaus matosi Baltija

Didžiausias pažeidimas yra tai, kad jūrininkų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ”pildomi iš lubų”. P.Bekėža teigė, kad jūrininkai jam pasakoję, jog žiniaraščiai pildomi Vilniuje, o po to siunčiami pasirašyti laivo kapitonui.

Pagal galiojančią praktiką žiniaraščius turi pildyti laivo kapitonas, nes jis geriausiai žino kas ir kiek dirbo. Tokia praktika laive visada ir buvo, kol kažkam nepasirodė, kad Baltijos jūroje plaukiantis ”Darius” geriausiai matomas iš Vilniaus.

Gero matymo iš Vilniaus rezultatas – tikrovės neatitinkantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Kasdien dirbdami po 12 valandų, jūrininkai dirbo ir viršvalandžius. Tačiau jie neįrašyti į žiniaraščius. Nors visa įgula nuolat buvo jūroje, nurodytas skirtingas jūrininkų darbo laikas.

”Tokie dalykai yra nesuprantami. Žiniaraščių formavimas Vilniuje atliktas prastai. Keista, kad kartu jūroje buvę jūrininkai dirbo skirtingą dienų skaičių. Tarsi dalis įgulos narių sraigtasparniais būtų buvę skraidinami į krantą. Tokius jūrininkų darbo laiko žiniaraščius gali sudaryti tik jūrinės specifikos nesuvokiantys žmonės”, - stebėjosi P.Bekėža.

Kreipsis į Darbo inspekciją

Iš Žuvininkytės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gautą atsakymą dėl jūrininkų skundo P.Bekėža pavadino atsirašinėjimu ir nusistovėjusios jūrinės praktikos ignoravimu. Žadama kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ir Vyriausybės institucijas.

Valdininkams Vilniuje atrodo, kad jūrininkas niekuo nesiskiria nuo statybininko. Tačiau papildomos garantijos jūrininkams numatytos todėl, kad jų darbas yra gerokai rizikingesnis nei esančiųjų sausumoje.

Todėl šiuo atveju valdininkų iš Vilniaus aiškinimai, kad jūrininkai ir taip gauna nemažai, atrodo juokingai. Tarsi Žuvininkytės tarnyba būtų institucija, kuri visus turi sulyginti. Nesilaikant įstatymų arba apeinant juos tarnyba stengiasi taupyti.

”Mes nesame nusiteikę nė prieš vieną darbdavį. Gindami jūrininkus, su visais stengiamės bendradarbiauti. Žuvininkytės tarnybai siūlėme ištaisyti įrašus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pagal darbo grafikų, laivo dienyno ir mašinų žurnalo įrašus apie jūrininkų faktiškai dirbtą laiką, atlikti atitinkamus paskaičiavimus ir sumokėti jūrininkams priklausantį darbo užmokestį, sutvarkyti jūrininkų darbo ir poilsio režimą bei darbo apmokėjimą pagal Lietuvos teisės aktus“, - tikino P.Bekėža.

Didelės bėdos nėra

Žuvininkytės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sakė, kad didelės bėdos dėl kilusio skandalo neišževlgiantis. Jis teigė, kad biudžetinė jų institucija turi metinį mokos fondą su kuriuo ir tenka gyventi. Tą jis aiškinęs ir laivo „Darius“ jūrininkams.

„Jei žiūrėtume įstatymų raidės, gal kur nors ir yra prasilenkiama. Neturime papildomų pinigų mokėti. Reikėtų vertinti taip: kad žiemą, kai laivas „Darius“ neplaukia į jūrą, išsilygina tai, kas neprimokama jūrininkams vasarą“, - aiškino V.Petkus.

Laivo kapitono atlyginimas ant popieriaus yra per 2500 litų. Kaip jūrininkui tai nėra dideli pinigai. Iš šešių įgulos narių trys yra pensininkai.

„Jei žmonės pervargsta, siūliau palikti laivą. Nė vienas nenorėjo“, - tikino V.Petkus. Anot jo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai pildomi ne jūroje, o krante todėl, kad laive ne visai susigaudoma kaip tai daryti.
Petras Bekėža

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas

Tokie dalykai yra nesuprantami. Belieka stebėtis, kad Lietuvos valstybinė institucija ignoruoja tiek mūsų šalies įstatymus, tiek tarptautines konvencijas.

Vaclovas Petkus

Žuvininkytės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas:

Jei žiūrėtume įstatymų raidės gal kur nors ir yra prasilenkiama, bet mūsų biudžetinė institucija turi metinį mokos fondą su kuriuo ir tenka gyventi.