Atsiskaito pažadais

Tarptautinės darbo organizacijos (ITF) inspektorius Kaliningrado uoste Vadimas Mamontovas viešai išplatino įspėjimą, kad su Panamos vėliava plaukiojantys laivai „Antigone Z“, „Aleksandra S“ ir „Tiffany S“ su jūrininkais atsiskaito ne atlyginimais, o vis kartojamais pažadais.

Taip pat įvardijama, kad minėti laivai yra seni, jūrininkų gyvenimo ir maitinimo sąlygos juose esančios žemo lygio, o įgulas sudaro 10–12 žmonių.

70 metrų ilgio, 2246 dedveito laivas „Tiffany S“ pastatytas dar 1972 metais Norvegijoje ir 2004 metais pertvarkytas Klaipėdos bendrovėje „Laivitė“.

„Antigone Z“ yra 78 metrų ilgio 1969 metais statytas 1883 dedveito laivas.

77 metrų ilgio ir 1496 dedveito „Aleksandra S“ statyta 1967 metais.

„Jau tampa diagnoze, kad, kai laivų valdytojai Baltijos šalyse yra rusakalbiai, juose atsiranda papildomų problemų“, – tikino V.Mamontovas.

Laivai „Antigone Z“, „Aleksandra S“ ir „Tiffany S“ esantys registruoti kompanijose „AZ Shipping Co SA“, „ADS Maritime SA“, „DAZ Maritime“ vienu ir tuo pačiu adresu Klaipėdoje. Anot V.Mamontovo, patalpose Klaipėdoje S.Daukanto g. 9 yra įsikūręs ir minėtų laivų operatorius – bendrovė „Sea First International”.

Jūrininkus renka kapitonas

Bendrovė „Sea First International”, V.Mamontovo teigimu, sudarinėja sutartis su jūrininkais ir įtikinėja juos laukti atlyginimų.

„Tiffany S“ jūrininkai esą algų laukę 12 mėnesių ir tik po to kreipęsi į tarptautines jūrininkų organizacijas.

Laivo „Aleksandra S“ įgula be atlyginimų plaukiojanti kažkur Afrikoje.

Dalis laivo „Antigonė Z“ jūrininkų gavę atlyginimus po to, kai kreipėsi į ITF inspektorius. Kiti sutikę palaukti ir jau kelis mėnesius plaukioja be atlyginimų.

Anot V.Mamontovo, atlyginimų nėra gavę ir prieš tai reisą jau baigusių laivo „Antigonė Z“ jūrininkų dalis.

“Padėtį apsunkina ir tai, kad nėra legalaus kriuingo. Vargšai jūrininkai yra verbuojami tiesiogiai laivo kapitonų“, – tikino V.Mamontovas.

Neatsisako mokėti

Bendrovės „Sea First International” operacijų vadovu nurodytas Andrejus Kinžalovas tikino, kad įmonė neatsisakanti mokėti jūrininkams. Tai, jo teigimu, reiškia, kad kompanija esanti sąžininga. V.Mamontovas tuo abejojo.

Neoficialiomis žiniomis, kompanija priklauso savininkui iš Graikijos.

Interneto puslapyje „Seafirst.lt“ kompanija skelbiasi, kad ji Klaipėdoje įkurta 2007 metais.

Pernai lapkritį kompanijos laivas „Antigonė Z“ Šiaurės jūroje buvo pakliuvęs į nemalonią situaciją. Per audrą pasislinkus šaldytos žuvies kroviniui, laivas pasviro, sugedus kuro tiekimo įrangai jis nebegalėjo plaukti ir išmetė inkarą netoli Šetlendų salų.

Tuomet laive visi 10 įgulos narių buvo Rusijos piliečiai.

Nerimsta jūrininkų žmonos

Lietuvos jūrininkų sąjunga nėra susidūrusi su bendrove „Sea First International”. Tai gali reikšti, kad ši bendrovė ir nesamdo jūrininkų iš Lietuvos.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža teigė, kad apie kompanijas, kurios laiku nemoka jūrininkams atlyginimų, dažniausiai sužino iš jūrininkų žmonų. Kai tik ima vėluoti atlyginimai, jos pradeda ieškoti priežasčių. Šiemet jūrininkų žmonos skundėsi dėl vėlavusių atlyginimų bendrovėse „Limarko laivininkystės kompanija“, „Baltlanta“.

„Kai laivybos kompanijose pradeda vėluoti atlyginimai, jūrininkų žmonoms patariama kaip galima greičiau kreiptis į teismus“, – tikino P.Bekėža.

Jau kurį laiką jūrininkams nemoka atlyginimų laivybos bendrovė „Passat“. Dėl to dalis jūrininkų, anot P.Bekėžos, yra kreipęsi į teismus.

Problemiškiausias laivas

P.Bekėžos teigimu, šiuo metu problemiškiausiu laivu, kuriame įstrigę ir Lietuvos piliečiai, išlieka Pisko uosto išoriniame reide prie Peru krantų stovintis žvejybinis traleris „Asari“.

Laivą yra išsinuomojęs kaunietis Saulius Staškus. Įgulą suformavo ir sutartis su jūreiviais pasirašė kompanija „Beringer“. Laive, kuris pernai gruodį išplaukė iš Klaipėdos, buvo 6 Lietuvos ir 3 Rusijos piliečių įgula.

„Sutartys su jūrininkais galbūt buvo fiktyvios. Kovą laivui nuplaukus iki Peru prasidėjo nerimą keliantys dalykai. Ėmė stigti degalų, geriamo vandens, išseko maisto atsargos, nebemokėti atlyginimai“, – svarstė P.Bekėža.

Padedant diplomatinėms tarnyboms, pavyko pasiekti, kad trys jūrininkai būtų sugrąžinti. Jiems buvo nupirkti skrydžio iki Varšuvos bilietai, o už likusią kelionės dalį teko susimokėti patiems.

Šiuo metu prie Peru stovinčiame laive „Asari“ dar yra likę šeši jūrininkai. Jie tikisi atgauti uždirbtus pinigus.