Rusija ir Baltarusija – dvi Lietuvos kaimynės – pastaruoju metu nesiliauja stebinti, o tam tikra prasme ir gąsdinti mūsų šalies transportininkų. Ne paslaptis, kad nuo šių dviejų šalių vykdomos politikos tiesiogiai priklausomi dauguma Lietuvos vežėjų ir ekspeditorių – didžioji dalis jų maršrutų driekiasi šių valstybių teritorijomis, tad įkainių mažėjimas šiomis kryptimis turi neigiamos įtakos transporto verslui.
Be to, dar visai neseniai dyzelino upės iš Rusijos ir Baltarusijos, regis, buvo neužtvenkiamos, tačiau štai – birželio 5 d. driokstelėjo žinia: Baltarusijos Vyriausybė priėmė nutarimą didinti degalų kainas. Minėto nutarimo vienas iš punktų numato vidaus rinkos naftos produktų mažmeninių kainų optimizavimą, siekiant panaikinti kainų skirtumus tarp Baltarusijos ir kaimyninių valstybių.
Valiutos krizė Baltarusijoje perauga į degalų krizę. Prisiminkime, kad prieš jai prasidedant, litras degalų kainavo 1 dolerį (aut. pastaba – kai Baltarusijos rublio kursas buvo 3010 rublių už dolerį), o dabar šiek daugiau nei dolerį.
Anot vieno iš Baltarusijos naftos perdirbimo įmonių atstovo, jei valstybė yra suinteresuota, kad gamyklos dirbtų, pirktų naftos, eksportuotų naftos produktus, „atvestų“ į šalį užsienio valiutą, užtikrintų stabilų naftos produktų tiekimą į vidaus rinką, būtina grįžti prie prieškrizinės kainos – 1 dolerio už litrą.
Vežu už bet kiek?
Vokietija vežėjams visada būdavo tarsi lakmuso popierėlis: jei tik rinkoje pagyvėjimas, ji beveik visad užimdavo pirmąją vietą pagal krovinių srautus Europoje. Ir ne tik – vežėjai negalėdavo skųstis ir įkainiais, gaunamais už gabenimus, pavyzdžiui, iš Vokietijos į Rusiją.
Palyginkime, jei iš Hamburgo dar prieš kelis mėnesius vežėjas krovinį į Rusiją veždavo už 3600 EUR, tai dabar labai dažnai jam pasiūloma 3000-3100 EUR. Įdomiausia tai, kad netgi pasiūlius tokią kainą, atsiranda vežančių.
Vis dažnesni ir tokie pasiūlymai: gabenti šaldytuvinį krovinį iš Belgijos į Maskvą už 2700 EUR. Vežėjai įspėja, kad jei ir toliau bus dirbama tokiomis žemomis kainomis, gali atsitikti panaši situacija kaip ir 2008-2009 m. – lizinginės mašinos vėl atsidurs bankų aikštelėse. Ar nebus taip, kad vežėjai vis dar remiasi palankiais pirmojo ketvirčio rezultatais, kai visais varpais buvo skambinama – trūksta transporto.
Ir vėl krizė?
Nemažai ekonomistų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dar visai neseniai prognozavo antrąją krizės bangą, tačiau šįkart ne Jungtinėse Amerikos valstijose, bet trečiojo pasaulio šalyse. Vežėjai nejuokais kalba apie dar vieną sunkmečio bangą, atsiritančią iš Rusijos.
„Neaišku, kodėl taip sumažėjo krovinių į Rusiją. Kasdien dėl krovinių kreipiasi keliasdešimt vežėjų. Šiuo metu turime pernelyg daug transporto: anksčiau transporto biržose transporto pasiūla būdavo minimali – 2-3 lapai, o dabar – krovinių puslapis, o transporto – 19-20 lapų. Šios tendencijos išryškėjo jau balandžio pradžioje, o gegužę buvo išvis sunku. Įkainiai maršrute Europa-Rusija krito maždaug 30 proc. Jei balandį vežėjai į Maskvą vežė už 1800-1900 EUR, tai dabar krovinį už 1600 EUR galima parduot per 5 min“, - pasikeitusią situaciją krovinių gabenimo rinkoje pristato ekspedicinės kompanijos „SBF Transportas“ direktorė Ilona Smagurauskienė.
Tomas Degutis, logistikos ir transportavimo paslaugų bendrovės „Axis transport“ akcininkas, irgi nepaneigia, kad rinkoje atsitiko kažkas nenumatyto – gerokai sumažėjo ir baltarusiškų, ir rusiškų krovinių. „Niekas nežino, kas tam turėjo įtakos: ar čia dėl vasaros, ar čia dėl kitko. Gabenimo įkainiai maršrutu Europa-Rusija sumažėjo 30-40 proc., o Europa-Baltarusija – apie 50 proc. Taigi visi kovoja už kiekvieną krovinuką“, - pabrėžia T. Degutis.
Anot jo, nors situacija ir sunki, vis tiek reikia dirbti: „Juk nestovėsi, ypač, kai mašinos lizinginės. Esami įkainių svyravimai parodo, kaip stipriai mes esame priklausomi nuo Rusijos ir Baltarusijos rinkų. Lietuvių transportininkų ateitis ir dabartis labai priklauso nuo pokyčių šių šalių rinkose“.
Kiek lengviau tiems vežėjams, kurių transporto priemonės krovinius gabena tarp Europos valstybių, tačiau ir šiuose maršrutuose jau kalbama apie įkainių mažėjimą. UAB „Transtira“ atstovas p. Giedrius informuoja, kad dirbant tarp Europos šalių irgi jau pradėjo jaustis, kad pervežimų kainos mažėja: „Kol kas sunku pasakyti, kiek nukrito įkainiai, bet pastebime, kad jie mažėja jau dvi savaites“.
Ne paslaptis, kad mažėjant įkainiams, nemaža dalis vežėjų dėl to būdavo linkę kaltinti ekspeditorius, tačiau dabar jų ietys sminga kur kas toliau – į kaimynines šalis.
Nori atsiskaityti Baltarusijos rubliais
Ekspedicinės kompanijos „Baltasis grifas“ atstovė Liudmila Soroko susiklosčiusią situaciją rinkoje apibendrina paprastai: ekspeditoriai nenori mokėti tokių kainų, kokių šiuo metu prašo vežėjai. Taigi arba tenka vežti mažesnėmis kainomis, arba keisti maršrutus.
„Kainos į vieną pusę maršrute Europa-Rusija sumažėjo maždaug 400 Lt. Paskambini vežėjams, pasiūlai kainą, o jie sako, kad už tokią kainą nevažiuos. Tokia situacija susidaro, kai klientas sako vieną kainą, už kokią jis nori, kad būtų nugabentas jo krovinys, tada skambini vežėjui ir sakai: yra tokia kaina, reikia vežti, o jis sako, kad nori gauti 200 Lt daugiau nei ekspeditoriui siūlo klientas“, - aiškina L. Soroko.
Anot vadybininkės, yra vežėjų, su kuriais galima susitarti, su kitais – net neverta bandyti. Juk transporto pasiūla pakankama, todėl dažnai atsitinka taip, kad vežėjai kainų nesumažina, laikosi savo pozicijos iki galo.
Pasak transporto srities specialistų, šiuo metu pagrindinė problema – kainų neatitikimas tarp ekspeditoriaus, vežėjo ir kliento. „Ši tendencija išryškėjo per paskutinius tris mėnesius. Kas tam turėjo įtakos? Viskas: jei mes dirbame su Rusija, o Rusijoje šventės, tai, aišku, kad tai turės neigiamos įtakos verslui. Jei kalbėtume apie Baltarusiją, tai daug ką sumaišė esama ekonominė situacija. Būna taip, kad skambina ekspeditoriai baltarusiai ir klausia, ar gali atsiskaityti Baltarusijos rubliais“, - niūrias tendencijas brėžia L. Soroko.
Apie tai, kad sklandžiam darbui trukdo finansinės problemos Baltarusijoje kalba ir ekspedicinės kompanijos „Baltic ferti“ atstovas Karolis Piličiauskas. „Baltarusiai skambina ir prašo sumokėti grynais, o ne pavedimu. Taip pat dar prideda pageidavimą gauti pinigus eurais, nes kitaip jiems neapsimoka. Geresnė situacija tų Lietuvos kompanijų, kurios į Baltarusiją gabena konteinerius – dažniausiai jos turi nuolatinius mokius klientus. Kiek sunkiau tiems, kurie dirba su tentinėmis puspriekabėmis: tarkime, man klientas sako, kad už krovinio gabenimą iš Vokietijos į Baltarusiją mokėtų 1600 EUR, o vežėjas nori gauti 1850 EUR“, - analizuoja K. Piličiauskas.
Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tampa aišku, kad sunku ne tik vežėjams, ekspeditoriai irgi turi sukti galvą, kaip suderinti kliento ir vežėjo interesus. Tai padaryti esant žemiems įkainiams tampa vis sunkiau. Vienintelė paguoda ta, kad šiuo metu susilpnėjusi kontrolė Rusijos pusėje dėl dvišalių leidimų naudojimo. „Kol kas vežėjų skundų nesigirdi, regis, kontrolė šiek tiek atlėgo. Taigi jokių vizitų į Rusiją greitu metu nesame numatę“, - patikina „Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas.
Svyravimai rinkoje – vežėjų duona ir druska, taigi tie, kurie šiame versle dirba ne pirmus metus ir kurie turi stiprius darbinius santykius su savo klientais, veikiausiai ras būdą, kaip išgyventi.
