Kamščiuose kasmet paliekame beveik 4 mlrd. Lt
„2007 m. vien kamščiuose mes praradome 3,7 mlrd. litų. Maždaug pusę sumos sudaro be reikalo deginamas kuras ir mašinos eksploatacinės išlaidos, o kitą pusę – žmogaus sugaištas laikas. Tai paskaičiavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Jeigu šiandien mieste būtų metro, bilietas, kuris tiktų ir kitoms viešojo transporto priemonėmis važiuoti, kainuotų 2 litus. Važiuojant automobiliu 1 km kainuoja nuo 0,5 iki 1 Lito, metro – apie 0,1 Lt. Vien dėl šio ekonominio faktoriaus mes ateityje būsime priversti persėsti į visuomeninį transportą, o ne važinėti automobiliais“, - metro privalumus, atsakinėdamas į skaitytojų klausimus, vardijo J. Zykus.
Paskaičiuota, kad metro kasdien naudotųsi apie 100 tūkst. žmonių. Šis skaičius gautas įvertinus, kiek vilniečių dabar keliauja lengvaisiais automobiliais ir visuomeniniu transportu, taip pat paskaičiuota, kiek visuose Vilniaus mikrorajonuose gyvena gyventojų šie skaičiai palyginti su analogiškais miestais užsienyje ir atsižvelgta į faktą, kad miestas intensyviai vystosi.
J. Zykus įsitikinęs, kad dalis vairuotojų tikrai persėstų į metro tiek dėl ekonominių paskatų, tiek dėl to, kad metro leidžia labiau kontroliuoti savo laiką, nes važiuodamas automobiliu niekada nežinai, kada pakliūsi į kamštį ir kiek užgaiši. Tuo tarpu autobusai ir troleibusai, atsiradus metro, atliktų tik pagalbinę funkciją.
Paklaustas, kokiomis priemonėmis būtų tiesiamas metro, DELFI svečias sakė, kad sprogdinti po žeme nereikėtų. Sudėtingiausia būtų jį nutiesti po Senamiesčiu, o visur kitur būtų pajėgūs susitvarkyti ir Lietuvos statybininkai. Anot jo, Senamiestyje, kai būtų atvestos metro linijos, atsirastų galimybė uždrausti važinėti kitomis transporto priemonėmis. J. Zykaus manymu, nuogąstavimai, kad metro vibracijos gali pakenkti seniems pastatams, nepagrįstos. Esą Vilniaus Senamiestyje metro eitų apie 30 metrų gylyje, aplink Senamiestį – 10 metrų gylyje. „Atėnuose aplink Akropolį iš trijų pusių praeina metro linijos, Romoje – pro Koliziejų“, - teigė J. Zykus.
Vieno kilometro kaina – 150 mln. Lt
„Vilniaus metro“ sąjūdžio atstovas teigė, kad šiuo metu iš esmės laukiama tik savivaldybės sprendimo. Jį gavus, iš karto pajudėtų darbai. Metro projektavimas užtruktų 2 metus, statybos – 5. Vienas kilometras metro kainuotų 150 mln. litų, o viso metro statyba – 5 mlrd. litų.
„Metro pastatytų tam tikra sudaryta korporacija ir jis būtų statomas koncesijos būdu, savivaldybė nenaudotų savo pinigų, o gautų į biudžetą įplaukas iš eksploatuojančios organizacijos. Finansavimas būtų iš ES paramos ir privataus investuotojo, o valdytų operatorius, kuris pasibaigus koncesijai, metro perduotų savivaldybei. Tokiu atveju metro gaunamu pelnu savivaldybė galėtų dengti troleibusų ir autobusų patiriamus nuostolius, ką teigia darantys miestai, kurie turi metro.
Tikrai žinau Europoje 25 Vilniaus dydžio ir mažesnius miestus, kuriuose yra metro. Tokių projektų diegimui ES duoda tikslinę paramą iki 70 proc. viso projekto vertės. Atėnams, pavyzdžiui, davė 54 proc., Madridui – 68 proc. Tokius projektus labai noriai finansuoja bankai, kurie specializuojasi didelių projektų finansavime, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas“, - tikino DELFI konferencijos svečias.
Ar dėl 200 tūkst. žmonių verta mesti milžiniškus pinigus
Tuo tarpu transporto istorijos specialistas Udrius Armalis įsitikinęs, kad pirmiausiai reikia tinkamai išnaudoti esamas transporto rūšis.
„Tokio brangaus transporto miestui tikrai nereikia. Juolab kad gyventojų skaičius Vilniuje, priešingai lūkesčiams, ne didėja, o mažėja. Kitas metro šalininkų argumentas – kamščiai. Tačiau reikia išsiaiškinti, kas sudaro tuos kamščius – visuomeninis transportas ar privatūs automobiliai. Statistika rodo, kad automobilių skaičius nuo 1990 m. išaugo bent keturis kartus. Jei žmones iš troleibusų ir autobusų perkelsime į metro, kamščiai mieste iš esmės nesumažės, nes žmonės ir toliau važinės automobiliais. Tą rodo ir pasaulinė patirtis: pastačius metro, visuomeniniu transportu besinaudojančių žmonių skaičius padidėja vos 9 proc.“, - teigė savo poziciją išdėstyti panoręs pilietis.
Anot transporto istorijos specialisto, egzistuoja statistika, kad per dieną Vilniaus autobusai ir troleibusai perveža 500 tūkst. keleivių. Iš jų pagrindinėmis linijomis važiuoja dar mažiau – apie 200-300 tūkst. žmonių. Todėl pašnekovas kelia klausimą, ar verta dėl 200 tūkst. keleivių mesti milžiniškus pinigus į metro.
Jo teigimu, Vilniaus metro šalininkų pavyzdžiui pateikiamas panašų skaičių gyventojų turinčio Katanijos (Italija) miesto metro iš tiesų aptarnauja 1,5 mln. gyventojų, kadangi jis aptarnauja keletą miestelių, ne tik Kataniją. Tuo tarpu Reno miestelio (Prancūzija) metro buvo socialinis projektas. Tame regione buvo didžiulės požeminės šachtos, o joms užsidarius kalnakasiai neteko darbo. Pateikiamas Palmos de Maljorka pavyzdys, anot U. Armalio, taip pat neatitinka tikrovės. Dėl blogo suprojektavimo jis po pastatymo penkerius metus neveikė, o šiuo metu aptarnauja tik universiteto miestelį. Važinėja trys vagonai, o ilgiausia kelionės trukmė – 20 min.
„Metro šalininkai ramina visuomenę, kad metro statybos išlaidos bus padengtos verslo. O kas dengs tos firmos nuotolius, kai metro pradės veikti, jei savivaldybė nesugeba išlaikyti dabartinių visuomeninio transporto rūšių? Juk ir autobusų, ir troleibusų parkas dirba nuostolingai, o pastačius metro prisidėtų dar vienas nuostolingas transportas. Atsisakyti troleibusų ir autobusų nepavyktų, kadangi jais žmonės turėtų važiuoti nuo metro stotelės iki namų ir atvirkščiai“, - svarstė pašnekovas.
Jis skeptiškai vertina ir metro statybų naudą Lietuvos ekonomikai. Esą geležies produkcija – bėgiai, riedmenys – bus gaminama ne Lietuvoje, 50 proc. statybos medžiagų taip pat bus atvežtinės. Be to, mes neturime požeminių statybų specialistų, todėl bent 30 proc. jų teks atsivežti. Belieka paskaičiuoti, kiek iš tų visų milijardų investicijų liks Lietuvoje.
