Ekspeditorius papiktino tai, kad tokios mintys dėl privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo buvo išsakytos susitikimo Susisiekimo ministerijoje metu, nepasitarus su ekspeditoriais dėl galimų problemos sprendimo būdų.

Blogiausia tai, kad dauguma kalbintų ekspeditorių nelabai suvokia, kas tai yra privalomasis profesinės civilinės atsakomybės draudimas. UAB „Versum“ teisininkas Mantas Valatka aiškina, kad bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimu draudžiami draudėjo, kaip profesionalaus tam tikrų apibrėžtų paslaugų teikėjo (ekspeditoriaus), turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui (įskaitant ir ekspedicijos paslaugų užsakovą) už žalą, padarytą draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą – teikiant paslaugas.

Tai reiškia, kad ekspeditorius įsipareigoja priimti arba išsiųsti užsakovui priklausantį krovinį ir vykdyti kitus su tuo susijusius veiksmus (lydėti krovinį, įforminti vežimo ir kitus dokumentus).

Draudimo interesų negalima įvertinti iš anksto

„Sudarydamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudėjas siekia išvengti neigiamų turtinių padarinių, kurie, vykdant civilinės atsakomybės prievolę (pvz., įsipareigojimus pagal krovinių ekspedicijos sutartį), gali kilti draudėją pripažinus asmeniu, atsakingu už padarytą žalą, t. y. jeigu jis dėl savo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų pareigų padaro žalą kroviniui“, - aiškina M. Valatka.

Pasak teisininko, pagrindinė rizika, nuo kurios draudžiamasi šios rūšies draudimu, yra draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas, todėl draudimo kompanijos pareiga mokėti draudimo išmoką gali atsirasti tik tada, kai atsiranda visos draudėjo (ekspeditoriaus) civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, draudėjo kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

„Sudarant profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį negalima tiksliai įvertinti draudėjo draudimo intereso, nes iš anksto nėra aišku, kokio dydžio žala gali būti padaryta nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Tokiu atveju draudimo išmoka nustatoma atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, už kuriuos atsakingas draudėjas. Jeigu draudimo sutartyje yra nustatyta konkreti draudimo suma, draudimo išmoka lygi nukentėjusio trečiojo asmens patirtiems nuostoliams, bet ji negali būti didesnė už sutartyje nustatytą draudimo sumą“, - M. Valatka aiškina ekspeditoriams mįslingo draudimo niuansus.

Ekspeditoriai sužinojo paskutiniai?

Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas „Linavos“ siūlymus vertina kaip gana unikalią praktiką Europoje. Anot jo, pirmiausia reiktų tartis vežėjams ir ekspeditoriams tarpusavyje: „Su vienu dalyku sutinku 100 proc., kad bet kokios veiklos reglamentavimas yra nustatymas tam tikrų veiklos taisyklių. Tai puiku, jų reikia laikytis. Bet mane stebina, kad vežėjai dėl tokių klausimų bėga į ministeriją, o ne kalbasi su verslo partneriais ekspeditoriais – juk sudarydami sutartį su ekspeditoriumi, galėtų paklausti, ar jis turi savo atsakomybės draudimą.“

E. Daukantui keista atrodo ir tai, kad vežėjai jau daugybę metų prašo, kad ekspeditorių, ekspedijuojančių automobilių keliais, veikla būtų reglamentuota, tačiau nekalbama apie tuos, kurie dirba su oro ir vandens transportu. „O kaip su tais, kurie vykdo ekspedicijas laivais, lėktuvais? Taigi klausimų yra žymiai daugiau nei jų iškelta. Aš esu už aukštą ekspeditorių kompetenciją, veiklos reglamentavimui iš esmės neprieštarauju, bet ką darys vežėjas, priėmęs užsakymą tiesiai iš prekių savininko?“- kalba E. Daukantas.

„Linekos“ vadovas kelia klausimą, koks yra „Linavos“ siūlomo draudimo tikslas. „Jei jau privaloma, tai ta prievolė iš tikrųjų turi būti veiksminga. Jei nėra kontrolės mechanizmo, tai ta sąvoka „privalomas“ skambėtų įdomiai. Tai tada kyla klausimas, kaip turėtų būti baudžiami vežėjai, kurie priima užsakymus iš draudimo neturinčių ekspeditorių“, - svarsto E. Daukantas.

UAB „Jordė“ direktorius Arūnas Kudaba mano, kad jei „Linavos“ pasiūlymas taptų įstatymu, tai ekspeditorius turėtų sudrausminti. „Dabar daug rūpesčių kelia tai, kad ekspeditorių veikla nėra licencijuojama. Kas nori, tas gali ekspedijuoti. Dėl to ir 2008-2009 m. vežėjai tyurėjo dauig problemų. Taigi, faktas, kad ekspeditoriams turi būti keliami aukšti reikalavimai. Mes stengiamės nedirbti su menkai pažįstamais ekspeditoriais, arba renkamės užsienio kapitalo įmones“, - įmonės požiūrį dėsto A. Kudaba.

UAB „Mečys” vadovas Mečislovas Atroškevičius įsitikinęs, kad ekspeditorių kvalifikacija negali būti žemesnė negu vežėjų. „Valdžia vežėjams kelia labai aukštus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus, o ekspeditoriai šiuo klausimu tarsi lieka nuošalyje. Užsieny yra kitokia tvarka. Aš manau, kad jei ekspeditorius vykdo finansinius atsiskaitymus, tai natūralu, kad jis savo veiklą turi drausti“, - kalba M. Atroškevičius.

Vežėjas mano, kad ekspedijavimo rinkoje chaosas dėl pernelyg liberalios situacijos: „Dirba teturėdami staliuką ir telefoną. Anksčiau tai jų atributai buvo telefonas, faksas ir stalas, o dabar jau modernesni – „golfas“ už 200 Lt, mobilusis ir nešiojamas kompiuteris. Stalo ir fakso nebereikia. O mums, vežėjams, tokio darbo rezultatas – jų nemokumas.

UAB „Mečys“ vadovui pritaria Darius Bivainis, UADB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas: „Šiuo metu rinkoje veikia pakankamai daug ekspedicines paslaugas teikiančių įmonių, tačiau jų veikla nėra licencijuojama. Dalis įmonių turi kvalifikuotą personalą, pakankamus finansinius pajėgumus teikti daugiafunkcines ekspedicines paslaugas, o kitos, siekdamos vienkartinio pelno, teikia tik tarpininkavimo paslaugas tarp vežėjo ir užsakovo. Ši dalis įmonių dažniausiai neturi jokio turto ir yra įsteigtos su minimaliu 10 tūkst. Lt įstatiniu kapitalu, neturi suformavusios rezervų nenumatytiems atvejams, todėl iš esmės „Linava“ siūlymo įvesti ekspeditoriams privalomą profesinės civilinės atsakomybės draudimą įgyvendinimas yra reikalingas.“

„Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas patikina, kad asociacijos siūlymai reglamentuoti ekspeditorių veiklą kaip tik ir yra skirti „kabinetiniams“ (aut. pastaba – taip vadinami vieno kambario bute dirbantys ekspeditoriai) ekspeditoriams eliminuoti. „Tiems, kurie vengia atsiskaityti. Jei ekspeditorius nesugeba apsidrausti ir prisiimti įsipareojimų, tai jis veikiausiai nelabai rimtas ir patikimas partneris vežėjui. Dabar ekspeditoriams drausti savo civilinę atsakomybę nėra būtina, tačiau kai kurios stambios kompanijos tai daro“, - aiškina A. Baranauskas.

Su juo nelinkęs sutikti „Linekos“ vadovas: „Siūlomas draudimas nedraudžia nuo rizikos neatsiskaityti už paslaugas. Čia jau reikia kalbėti apie kreditų draudimą.“

„AD REM Grupės“ verslo centro „AD REM TRANSPORT“ vadovas ir “Linekos” prezidiumo narys Darius Brekys sako, kad asociacija „Lineka” morališkai atsako už savo esamų narių veiklos skaidrumą, o į asociaciją priimami tik tie ūkio subjektai, kurių biografija „švari“, o finansinė situacija finansinė situacija stabili.

„Kita vertus, jeigu minimas profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra tolygus civilinės ekspeditorių atsakomybės draudimui, tai problemų nematau. Naujai besikurianti ekspedicinė įmonė gali sukrapštyti 3-5 tūkst. Lt per metus, kad veikla būtų drausta. Aš ir pats, steigęs ekspedicinę įmonę prieš 15 m., po registracijos pažymėjimo gavimo nuėjau tiesiai į draudimo kompaniją, kad verslas būtų apdraustas.Bet jeigu čia yra bandymas riboti rinkoje dalyvaujančių ekspedicinių įmonių skaičių, tuomet, ačiū, nereikia. Aš visada balsuosiu už tai, kad verslo sąlygos smulkiesiems verslininkams (tarp jų ir ekspeditoriams) būtų sudarytos be jokių kartelių, nes esu laisvos rinkos iniciatyvų šalininkas“, - dėsto D. Brekys.

Draudimo bendrovės žiūri lanksčiai

M. Valatka primena, kad Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos suteikia galimybę apsidrausti specialiu profesinės civilinės atsakomybės draudimu ir ekspeditoriams, ir vežėjams, tačiau tokie bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo porūšiai šiuo metu nei ekspeditoriams, nei vežėjams nėra privalomi.

„PZU Lietuva“ ekspeditorių atsakomybę kaip papildomą riziką įtraukia į vežėjų atsakomybės (CMR) sutartis. „Vežėjas, apsidraudęs „PZU Lietuva“ CMR draudimu, gali apsidrausti nuo nuostolių, jei vykdo papildomą ekspedicinę veiklą, nespėja laiku įvykdyti užsakymų ir perduoda juos kitiems vežėjams. Tai yra – ekspedicinė veikla neturi būti pagrindinė draudėjo veikla. Šis draudimo sprendimas nėra labai populiarus, todėl ir draudžiamieji įvykiai yra reti“, - informuoja „PZU Lietuva“ atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė.

Pabendravus su draudimo bendrovių atstovais paaiškėjo, kad nemažai įmonių ekspeditorių profesinės civilinės atsakomybės draudimo nesiūlo, tačiau sulaukia kreipimųsi: „Šiuo metu UADB „Seesam Lietuva“ tokios paslaugos nesiūlo, tačiau sulaukiame paklausimų iš galimų klientų. Dabar, kol toks draudimas nėra privalomas, kai kurie ekspeditoriai draudžiasi savo noru arba užsakovų, partnerių reikalavimu. Jeigu jis taptų privalomas, tai suteiktų papildomą saugumą tiek ekspeditoriams, tiek jų klientams – atsitikus žalai, nuostolius padengtų draudimo bendrovė“, - sako UADB „Seesam Lietuva“ rinkodaros specialistas Eugenijus Mažiulis.

„ERGO Lietuva“ atstovas patikina, kad ekspeditorių profesinės civilinės atsakomybės draudimas kiekvienais metais tampa vis populiaresnis dėl ekspedicinių įmonių veiklos rizikos supratimo bei įvertinimo.

„Pastebime, kad šio draudimo iš ekspeditorių vis dažniau pareikalauja krovinių savininkai bei vežėjai. Taip pat ir ekspedicine veikla užsiimančios įmonės stengiasi sumažinti savo veiklos riziką, užsiimti ilgalaikiu verslu bei užtikrinti patikimumą bei saugumą savo partneriams ir klientams“, - kalba D. Bivainis.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per šių metų pirmus keturis mėnesius sudarė 19 ekspeditorių profesinės atsakomybės draudimo sutarčių – 58 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Pasirašytų įmokų suma siekė 166 tūkst. Lt.

Draudimo ekspertas įsitikinęs, kad privalomasis ekspedicinės veiklos draudimas galėtų būti vienas iš reikalavimų, būtinų užsiimti ekspeditorių veikla.

„Tokiu atveju draudimo įmonės, vertindamos prisiimamą riziką, atsižvelgtų į įmonių patirtį, turimus pajėgumus bei galimybes vykdyti įsipareigojimus. Vis dėlto pirmiausia turi būti sukurta draudimo sutarčių sudarymo kontrolės sistema, draudimo taisyklės bei kitos sąlygos. Kyla vienas iš esminių klausimų, ar būtina įteisinti šį reikalavimą įstatymiškai. Šiuo metu visi vežėjai (taip pat ir „Linavos“ nariai) turi galimybę pasirinkti su kuriomis ekspedicinėmis įmonėmis dirbti, todėl pakaktų ir aiškių rekomendacijų ekspeditorių draudimui. Jeigu vežėjai atsisakytų dirbti su ekspedicinėmis įmonėmis, neturinčiomis veiklos draudimo, jos turėtų pasitraukti iš rinkos arba pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei įsigyti draudimą“, - svarsto D. Bivainis.

Pašnekovas kritikuoja „Linavos“ siūlomą 500 tūkst. Lt sumą vienam draudiminiam įvykiui: „Draudimo praktika rodo, kad neįmanoma visoms ekspedicinėms įmonėms nustatyti vienodos draudimo sumos, nes ji priklauso nuo teikiamų paslaugų spektro, transporto rūšių, krovinių bei kitų kriterijų. Draudimo sumos klausimą padėtų išspręsti bendrą formulę galinti sukurti darbinė grupė. Šios formulės pagrindu kiekvienai įmonei būtų apskaičiuojama draudimo suma“, - į situaciją žvelgia D. Bivainis.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ per šių metų pirmus keturis mėnesius užregistravo 15 šio draudimo draudžiamųjų įvykių. Klientų nuostoliams padengti išmokėjo 66 tūkst. Lt – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užregistruotos 8 klientų žalos.

Greitu laiku bus rengiamas bendras Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos, asociacijų „Lineka“ ir „Linava“ posėdis, kuriame bus ieškoma būdų, kaip padidinti ekspeditorių atsakomybę.