„Konkrečiau visa situacija turėtų paaiškėti maždaug po pusmečio, – tikina V. Šalauskas. – Neatmetama galimybė, kad bus atsisakyta Elektrėnų, o bus rekonstruotas Kauno oro uostas, kuris iš esmės galėtų tenkinti tiek Vilniaus, tiek Kauno poreikius. Be to, šis oro uostas yra toliau nuo miesto“.
Pasak ministerijos atstovo, projektas turėtų būti pradėtas įgyvendinti 2020–2025 m., kuomet, kaip tikimasi, bus pasiektas optimalus keleivių srautas ir dabartiniai oro uostai nelabai galės tenkinti visų poreikių. Be to, ateityje greičiausiai bus geresnis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno, todėl geriau turėti vieną modernų oro uostą tarp šių miestų.
„Vilniaus oro uostas yra miesto teritorijoje, o miestas plečiasi. Todėl vietinės valdžios atstovai nori konkrečiai žinoti, koks bus Vilniaus oro uosto likimas, nes norima patvirtinti miesto plėtros planus, – aiškina V. Šalauskas. – Kita problema, su kuria susiduriama plėtojant Vilniaus oro uostą, yra ta, jog apylinkių gyventojus kankina triukšmas. Pakilimo takas driekiasi šalia vienos Vilniaus rajono dalies, taigi ateityje iškelti oro uostą iš miesto teritorijos būtų visai naudinga“.
Tačiau kalbant apie naujojo oro uosto statybą pirmiausia žvelgiama į būsimas investicijas. Specialistai neslepia, jog mažiau investicijų pareikalausiantis projektas yra patrauklesnis. „Statant naują oro uosta neužtenka įrengti vien pakilimo taką ir terminalą, – kalba V. Šalauskas. – Reikia daug infrastruktūros objektų privesti – tai keliai, komunikacijos ir kiti objektai“.
Elektrėnams reikia pajamų
Elektrėnų savivaldybės atstovai yra ypatingai suinteresuoti, kad jų mieste būtų pastatytas oro uostas, nes tai galėtų būti vienas iš faktorių, padėsiančių išjudinti sustabarėjusį miestelio ekonominį gyvenimą.
Pasak Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojo Henriko Petrausko, municipalinei valdžiai bei vietos gyventojams būtų naudinga, kad būtų pastatytas oro uostas, nes tai būtų naujas pajamų šaltinis ir naujos darbo vietos. „Pasaulinė praktika rodo, kad oro uostus reikia statyti toliau nuo miestų, – sako H. Petrauskas. – Elektrėnai yra tarp didžiųjų Lietuvos miestų, todėl būtų visai logiškas žingsnis, jei naujas oro uostas išdygtų būtent čia“.
Tačiau ne visi sutinka, kad Lietuvai, nors ir po kelių dešimtmečių, bus reikalingas naujas oro uostas.
Aviacijos ekspertas Romas Gėgžnas tikina, kad yra dvi priežastys, kodėl oro uosto Elektrėnuose įrengimo idėja yra utopiška. „Pirmiausia, oro uostų statyba ir plėtra planuojama tuomet, kai yra pasiekiamas tam tikras keleivių ir krovinių srautų lygis. Tačiau Lietuvoje keleivių skaičius Vilniaus oro uoste pasiekė tik geriausių sovietmečio laikų skaičių, tad artimiausiu metu šis oro uostas tikrai nebus perkrautas, – įsitikinęs ekspertas. – Antra, Elektrėnai –nelabai tinkama vieta statyti naują oro uostą, nes čia yra įsikūrusi hidroelektrinė, o virš jos skraidantys lėktuvai atsilieps šio objekto saugumui“.
V. Šalauskas pripažįsta, kad statyti oro uostą šalia elektrinės gal ir nėra geriausia išeitis ir bus žiūrima, ar tai neprieštarauja Lietuvos teisės aktams. „Tai rimtas objektas ir didžiulė investicija, todėl galiu užtikrinti, kad viskas bus daroma apgalvotai, apsvarstytai ir stengsimės išvengti panašių nesusipratimų“, – užtikrina V. Šalauskas.
Kategoriškas šiuo klausimu buvo ir VĮ „Kauno oro uostas“ generalinis direktorius Rimantas Skirgaila sakydamas, kad šiuo metu yra išnaudojama tik 10 proc. viso laikinosios sostinės oro uosto pajėgumo, todėl statyti kažką naujo nėra naudinga. „Jei bus statomas naujas oro uostas, nelabai suprantu, koks tuomet bus mūsų likimas, – spėlioja R. Skridaila. – Manau, naudingiau būtų tinkamai išnaudoti dabartinius oro uostus, o ne svaičioti apie naujų oro uostų statybą“.
V. Šalauskas neatmeta galimybės, kad Kauno oro uostas galėtų tapti vieninteliu Lietuvoje stipriu oro uostu. Šis objektas yra tinkamoje vietoje, nes toli nuo didmiesčio, be to, ateityje gerės susisiekimas tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų.
Uždaryti nesiruošia
Specialistai pastebi, jog didžiausia Kauno oro uosto problema yra prastai atrodantis keleivių terminalas, kuris buvo pastatytas net neatsižvelgiant į vietą tikintis, jog ateityje pavyks pastatyti šiuolaikišką keleivių terminalą. Tai viena iš kliūčių, kodėl nepavyksta prisivilioti daugiau keleivių srautų, nes terminalas yra oro uosto įvaizdžio dalis. Kam statyti naują oro uostą, kuris kainuotų kelis kartus brangiau, jei galima investuoti į seną ir paversti jį šiuolaikišku pasaulinio lygio oro uostu?
Tačiau su tuo nesutinka R. Gėgžnas teigdamas, kad naujas terminalas neatves naujų aviakompanijų. „Juk jei užtvenksime upę ir joje įrengsime elektrinę, dėl to vandens pačioje upėje daugiau neatsiras, – tikina jis. – Investuojama ten, kur projektas atsiperka, o naujas keleivių terminalas Karmėlavoje tikrai nepadės išspręsti keleivių srautų problemos“.
V. Šalauskas tikina, kad uždaryti Kauno oro uostą būtų nevalstybiška, nes per daug į jį yra investuota, todėl greičiausiai bus rastas toks sprendimas, kuris bus naudingiausias valstybei. Aukštuose politiniuose sluoksniuose prabilta ir apie Šiaulių oro uostą, kuris esą gali tapti ir civiliniu. Laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas, diskutuojant apie Zoknių karinio oro uosto plėtros perspektyvas, susijusias su naryste NATO, domėjosi šio oro uosto ateitimi, Krašto apsaugos ministerijai perėmus jį savo žinion. „Zoknių oro uostas turėtų tarnauti ne vien kariniams tikslams – turėtų likti vietos ir civilinėms reikmėms,“ – teigė A. Paulauskas.
V. Šalausko nuomone, Šiaulių oro uostas greičiausiai išlaikys karinę specializaciją, tačiau nevengs ir krovinių gabenimo. „Greičiausiai jis įgys tokią specializaciją, kokia bus jam naudingiausia“, – tikino ministerijos atstovas.
Laukia keleivių sostinėje
Lietuvai tapus ES nare, o 2007 m. prisijungus ir prie Šengeno sutarties, specialistai prognozuoja gerokai padidėsiant keleivių srautą. Praėjusiais metais Vilniaus tarptautiniame oro uoste buvo aptarnauta daugiau kaip 719 tūkst. keleivių. Ateina naujos aviakompanijos, daugėja skrydžių į Dubliną, Hamburgą, Berlyną, Kopenhagą. Prognozuojama, kad 2005–2006 m. Vilniaus oro uoste per metus turėtų apsilankyti apie 2 mln. keleivių. Šiuo metu Vilniaus oro uostas pajėgus aptarnauti iki 1,5 mln. keleivių ir 20 tūkst. t krovinių.
„Ateinančiais metais turėtų prasidėti Vilniaus oro uosto terminalo rekonstrukcija, todėl jis turėtų tapti patrauklesnis ne tik oro kompanijoms, bet ir keleiviams “, – tikina V. Šalauskas.
Pernai į Vilniaus oro uosto infrastruktūrą investuota 12 mln. Lt, ateityje planuojama investuoti kelis kartus daugiau. Šiemet numatyta atnaujinti senojo keleivių terminalo pastato fasadą, pertvarkyti automobilių stovėjimo aikštelę, iki 2,5 kilometro pailginti kilimo taką.
