Ir vežėjų, ir padangų perdirbimo įmonės pastaraisiais metais kur kas daugiau dėmesio skiria ekologinėms iniciatyvoms. UAB „Antrinis perdirbimas“, užsiimanti naudotų padangų surinkimu ir pristatymu galutiniam perdirbėjui, inicijavo projektą ePadanga.lt, kurio vienas iš tikslų – šviesti visuomenę padangų utilizavimo klausimais.
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti padangų atliekų turėtojas ir (ar) padangų gamintojas ar importuotojas.
Padangų gamintojai ir importuotojai padangų atliekas gali tvarkyti individualiai, sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, įsteigti organizacijas ir joms pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas.
Visi padangų gamintojai ir importuotojai privalo registruotis, vesti į vidaus apskaitą ir teikti ataskaitas.
Padangų, kaip ir kitų atliekų, surinkimą ir tvarkymą reglamentuoja atliekų tvarkymo įstatymas ir atliekų tvarkymo taisyklės. Atliekas gali surinkinėti ir tvarkyti tik tos įmonės, kurios yra įsiregistravusios viešai skelbiamame atliekas tvarkančių įmonių registre.
Priduoti senas padangas nebrangu
Projekto ePadanga.lt rinkodaros direktorė Danguolė Butkienė įmonėms, turinčioms didelį autoūkį, ir gyventojams, siūlo nemesti naudotų padangų bet kur. Priduoti padangas nėra labai brangu. „Mes imame mokestį tik už transportavimą ir pakrovimą.“
Vežėjams toks būdas atrodo gana patrauklus, nes įmonės atstovai atvyksta patys, sukrauna padangas, sutvarko popierius.
„Apjungėme apie 3 000 klientų Lietuvoje. Pagrindiniai klientai ir partneriai – stambiausi padangų importuotojai. Jie patiki padangų surinkimą mums, ir mes tą darbą atliekame.“
Kol kas rezultatai nėra stulbinantys, tačiau kur kas geresni nei prieš keletą metų: „Surenkame apie 5 000 t per metus. Didelę įtaką šiai veiklai daro sezoniškumas: pavasarį ir rudenį naudotų padangų būna žymiai daugiau.“
Ponios Danguolės teigimu, vilkikų ir traktorių padangų surinkimas ir apdorojimas šiek tiek brangesnis. „Noriu pabrėžti, kad mes imame mokestį tik už išvežimą – įprastai nuo 50 iki 200 Lt už toną“, - dėsto ePadanga.lt atstovė.
Pačioms įmonėms vežti neapsimoka dar ir dėl to, kad šios neturi specialaus preso, leidžiančio suspausti padangas. Tokiu būdu vietoj 9–10 t galima vežti apie 15 t.
Pašnekovės manymu, Lietuvos įmonių savininkams vis dar trūksta atsakomybės: „Rezultatai gerėja tik tada, kai įmonės prižiūrimos. Jei kontrolės nėra, tai tada ir rezultatas menkas. Tie klientai, kurie su mumis dirba seniai, gerokai atsakingesni: kai tik prisikaupia padangų, kviečia mus. Kitoms įmonėms mes reikalingi tik tiek, kiek juos paspaudžia tikrintojai. Kol kas dauguma pasyviai naudojasi mūsų paslaugomis.“
Šiemet planuojama rengti visuomeninių akcijų prie didžiųjų prekybos centrų, kad visi norintys galėtų atnešti senas nereikalingas padangas ir priduoti jas nemokamai.
Deginti senas padangas – saugu
AB „Akmenės cementas“ teisininkas Richardas Sudaris pritaria nuomonei, kad įmonės suaktyvėja tik sulaukę atitinkamų institucijų vizito: „Vis dėlto įmonių susidomėjimas padangų utilizavimu didėja, tačiau tik dėl griežtų aplinkosaugininkų reikalavimų ir tikrinimų. Įmonės suinteresuotos pristatyti naudotų padangų, kad jos būtų saugiai utilizuotos. Mūsų įmonė priima naudoti netinkamas padangas jau nuo 2006 m. Sudeginame apie 8 000–10 000 t per metus. Turime ilgalaikes sutartis su įmonėmis, kurios įsipareigoja mums pristatyti didelius kiekius netinkamų naudoti padangų. Taip pat bet kuri įmonė gali atvežti mums šių atliekų. Priimame jas nemokamai.“
Teisininkas paaiškino, kad pasaulyje praktika deginti senas padangas specialiai tam pritaikytose krosnyse yra dažna ir ji iš esmės nekenkia aplinkai: „Turime sertifikuotą amerikietišką įrangą. Pasaulyje, cemento gamyklose, Amerikoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Latvijoje ar Lietuvoje, utilizuoja padangas.“
Specialistas paaiškina, kad padanga įkrenta į tokią vietą krosnyje, kur temperatūra 1 400–1 600 laipsnių. Tokioje temperatūroje skyla visi padangų junginiai ir išmetami pavojingų dujų kiekiai neviršija jokių normų. Vyksta tikrinimų, šiam procesui taikomi aukšti reikalavimai.“
Padangų utilizavimas cemento gamykloje skiriasi nuo padangų utilizavimo kita veikla užsiimančioje įmonėje. „Pavyzdžiui, sudeginus padangas šiukšlių deginimo gamyklose, lieka pelenų ir kyla klausimas, kur juos dėti – vežti į sąvartyną ar kitur. Padangų pelenai yra viena iš sudedamųjų cemento dalių. Taigi, tuos pelenus, kurie lieka sudeginus padangas, mes panaudojame cemento gamyboje. Dėmesys ekologijai itin didelis: senos padangos naudojamos kaip alternatyvus kuras, be to, nelieka jokių atliekų“, - apibendrina R. Sudaris.
Šį projektą „Akmenės cementas“ laiko sėkmingu ir šioje srityje planuoja plėtrą. „Dabar diegiame naujas technologines linijas. Per porą metų žadame pastatyti naują krosnį ir sudeginti dar daugiau nereikalingų padangų“, - ateities planus dėsto įmonės atstovas.
Per metus į šalį įvežama apie 16 000–20 000 t naujų padangų. Panašus kiekis dėvėtų padangų Lietuvoje ir surenkamas. Taigi padangas utilizuojantys specialistai įsitikinę, kad šie kiekiai neturėtų žymiai keistis per artimiausius keletą metų.
Vienintelę galimybę padidinti surenkamų naudotų padangų kiekius „Akmenės cemento“ atstovas mato tokią: „Yra tų „istorinių“ padangų, kurios suverstos sąvartynuose ir miškuose. Aplinkos apsaugos ministerija organizuoja konkursus tokioms padangoms tvarkyti, pačios savivaldybės sprendžia šias ekologines problemas. Jas surinkus, metinis senų padangų kiekis Lietuvoje padidėtų nuo 15 000 iki 20 000 t.“
Aplinkos problemoms neabejingos ne tik transporto įmonės, bet ir servisai. Pasak „Scania“ serviso vadovo Genadij Čapurin, senas padangas jų servisas priduoda už jų saugų utilizavimą atsakingai bendrovei: „Turime sutartį su įmone, kuri užsiima pavojingų ir nepavojingų krovinių perdirbimu, tad jiems tiekiame senas padangas, filtrus, plastikus, stiklą. Per metus surenkame apie 200–600 kg senų padangų.“
Teršėjas moka
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas Mindaugas Povilauskas primena, kad mokesčius padangų gamintojai ir importuotojai privalo mokėti vadovaujantis mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu.
„Mokesčiai mokami už naujas, restauruotas ir naudotas padangas, sveriančias daugiau kaip 3 kg. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis už visą padangų kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas padangų atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių padangų atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį“, - primena Vilniaus RAAD Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjas M. Povilauskas.
Atsižvelgiant į tai, kad krizė transporto sektorių, regis, palieka, reikia tikėtis, kad transporto priemonių savininkai atsakingiau žiūrės į ekologines problemas ir skirs daugiau dėmesio joms spręsti: galbūt nebus bandoma sutaupyti kelis šimtus litų išverčiant senas padangas sąvartynuose, pakelėse, miškuose, vandens telkiniuose. Juk padangų utilizavimas naudingas ne tik jų savininkui, bet ir tiems, kurie jas surenka, o vėliau pristato perdirbti.
