Rinkos specialistai tikina, jog naujus ir pogarantinius vilkikus remontuojantys servisai aktyviai plečia veiklą, tad jau dabar rinkoje vietos mažėja. Gerais naujos servisų įrangos pardavimais giriasi ir įvairūs šios technikos importuotojai, tikindami, jog jų paslaugomis mielai naudojasi besiplečiantys sunkvežimių servisai.

Šiemet ir pernai savo servisus plėtė pagrindiniai šios rinkos dalyviai – platų servisų tinklą valdanti sostinės UAB „Skuba“, kauniškė UAB „Adampolis“, taip pat Vokietijos gamintojo „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ servisas ir kiti.

Rinkoje atsirado ir visiškai naujų dalyvių – UAB „Tanagra“ į specializuotą 2 tūkst. kvadratinių metrų sunkiojo transporto autoservisą bei šalia įsikūrusį motelį investavo beveik 20 mln. Lt. „Ruošiamės remontuoti įvairių markių sunkvežimius, taip pat ir puspriekabes bei priekabas, – tikina įmonės atstovas Saulius Stankevičius. – Jaučiame, kad šioje rinkoje yra spraga, todėl tikimės sulaukti nemažai klientų“.

Senbuviai sunerimo

Kelių servisų tinklą Lietuvoje bei užsienyje valdančios „UAB „Adampolis“ komercijos direktorius Gedas Ilgauskas teigia, kad naujo dalyvio pasirodymas įnešė nedidelę sumaištį į rinką, tačiau esminių pasikeitimų neįvyko, nes vežėjų įmonių gausa išsiskiriančioje šalyje visiems vietos pakanka. Pagrindinė kova tarp šių servisų vyksta dėl pogarantinių automobilių, kurie prabėgus porai metų po pardavimo paprastai nebeaptarnaujami autorizuotuose servisuose.

Rinkos senbuviai nėra tikri, ar šalyje smarkiai plečiant servisų tinklą klientų staiga padaugės. Jie labiau linkę tikėti, kad laimės tie servisai, kuriuos vežėjai rinksis dėl jų patikimumo ar kvalifikuotos pagalbos.

UAB „Skuba“ serviso direktorius Rytis Bilevičius sako, jog pogarantinių transporto priemonių serviso poreikis smarkiai neišaugo. R. Bilevičius pastebi, kad šioje rinkoje galioja ir tam tikras sezoniškumas, nes daugiau klientų į servisus užklysta rudenį ir žiemą. „Tuomet norinčių remontuotis transporto priemones yra tiek daug, kad nespėjame tenkinti visų poreikių, – pripažįsta specialistas. –

Didžioji dalis sunkvežimių, apsilankančių servise, yra 5–10 metų amžiaus, tad daugiausiai remontuojame pogarantinius automobilius. Taip pat apsilanko ir tokios transporto priemonės, kurioms reikalingas sudėtingesnis remontas, nes paprastesnius darbus daugelis įmonių stengiasi atlikti savo jėgomis“.

G. Ilgauskas pastebi, kad pastaruoju metu naudotų vilkikų skaičius Lietuvoje nesikeičia, nes vežėjai yra labiau linkę pirkti naujus vilkikus. Be to, Lietuvoje buvo ribojamas naujų vilkikų įsigijimas. „Per metus vežėjams savo parką galima išplėsti 25 proc., todėl daugelis, jei plečia savo autoparką, stengiasi įsigyti naujus vilkikus, o ne investuoti į kelių metų senumo transporto priemones“, – tikina G. Ilgauskas.

S. Stankevičiaus įsitikinimu, nors Lietuvoje ir auga transportavimo verslas, dar ne visos kompanijos gali sau leisti prabangą – įsigyti naujus vilkikus. Todėl pastebima tendencija, jog plečiantis vilkikų parkui, servisų kiekis nedidėja tolygiai, todėl šioje srityje specialistas mato nišą.

„Kokybiški bei šiuolaikiški sunkiojo bei komercinio transporto centrai kol kas yra tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau kitur jų trūksta, tad nemažai vežėjų iš provincijos, jausdami profesionalių specialistų pagalbos stygių, važiuoja remontuoti savo transporto pas mus, – pasakoja S. Stankevičius. – Dėl šios priežasties įmonės vadovai nusprendė investuoti į europietiškus standartus atitinkantį vilkikų ir komercinio transporto priežiūros centrą“.

G. Ilgauskas įsitikinęs, kad provincijoje užtenka savų „auksarankių“ nesudėtingiems darbams atlikti, o kiek sudėtingesniam remontui pasirenkami artimiausi centrai.

S. Stankevičius teigia, kad įmonė orientuosis į įvairius vežėjus, nepriklausomai nuo turimo automobilių parko dydžio. Didžioji dauguma didesnių transportavimo kompanijų stengiasi turėti savo servisuose, kuriuose galėtų remontuoti transporto priemones, tačiau ne visi gali teikti visas paslaugas savo servisuose. „Manome, kad pagrindiniai klientai bus vidutiniai vežėjai, kuriems neapsimoka turėti nuosavų remonto dirbtuvių, – prognozuoja S. Stankevičius, – tačiau tikimės, kad rimtesnį remontą turėtų pas mus atlikti ir stambios transporto kompanijos“.

Technika sudėtingėja

Pastaruoju metu sudėtingėja technika, todėl vežėjai savo jėgomis nesugeba atlikti visų remonto darbų ir kreipiasi į autorizuotus servisus. „Pas mus dažniausiai remontuojami 1996–1997 m. pagaminti vilkikai, – sako oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje UAB „Silberauto“ krovininių automobilių serviso vadovas Saulius Vaicekauskas. – Stengiamės išlaikyti ir tuos klientus, kuriems jau pasibaigęs garantinis aptarnavimas“.

Vežėjams paslaugą daro ir gamintojas, nes kai kurios markės sunkiajam transportui iki 500 tūkst. kilometrų taiko didžiules nuolaidas. „Kai kuriems modeliams ar gedimams taikome ypatingas sąlygas, – tikina S. Vaicekauskas. – Pavyzdžiui, „Actros“ savininkams atliekant kai kuriuos remonto darbus nereikia mokėti už atsargines dalis, o užtenka susimokėti tik už remontą“.

R. Bilevičius konstatuoja, jog daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių yra įmontuotos sudėtingos kompiuterinės sistemos, kurioms diagnozuoti gedimą reikalinga brangi diagnostikos aparatūra. Ji kainuoja nemažus pinigus, tad mažesni servisai jos neturi. „Kvalifikuotai suteikiama paslauga ir itin gera diagnostikos aparatūra yra mūsų esminis privalumas“, – samprotauja R. Bilevičius.

R. Bilevičius sako, kad įmonė orientuojasi į vietinių vežėjų transporto remontą, tačiau remontuojama nemažai vilkikų iš kaimyninių šalių. Ypač aktyvūs Baltarusijos bei Kaliningrado srities vežėjai.

Remontuoja užsieniečiams

S. Vaicekauskas teigia, kad užsieniečiai sudaro nedidelį klientų procentą, tačiau įmonė turi sutartis su Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje įsikūrusiomis bendrovėmis. „Šių vietovių atstovai ko gero stokoja kvalifikuotos serviso pagalbos, todėl važiuoja pas mus remontuoti transporto priemonių, – tikina serviso vadovas. – Be to, pasitaiko ir pravažiuojančių klientų, kurie užsuka pas mus pagerinti savo transporto priemonių techninės būklės“.

Tuo tarpu „Tanagros“ atstovai tikisi, jog užsieniečiai sudarys nemažą dalį klientų. „Tikimės, kad apie trečdalį sudarys vadinamieji tranzitiniai klientai, t.y. vežėjai iš Baltarusijos bei Rusijos, nes servisas įsikūręs patogioje vietoje, todėl trauks ir užsieniečius, – prognozuoja S. Stankevičius. – Naujame objekte galima gauti pigesnes paslaugas nei automobilių gamintojams atstovaujančiuose centruose“.

G. Ilgauskas dėsto, kad Kaune esančiame servise didžioji dalis klientų yra Lietuvos įmonės, o Vilniuje – dešimtadalį klientų sudaro tranzitiniai klientai – užsieniečiai.