Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis po pasitarimo žurnalistams tvirtino, kad pertvarkas įgyvendinti reikia, nes jos numatytos Europos Sąjungos (ES) direktyvoje.
„Mes siūlome integruotą geležinkelių valdymą: būtų įkuriama „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė, kuriai patikėjimo teise būtų perduodama infrastruktūra. Ta apimtimi, kiek infrastruktūros bus išimama iš „Lietuvos geležinkelių“, būtų sumažintas jų įstatinis kapitalas. Įmonė taip pat būtų įpareigota viešai skelbti įsipareigojimus, pelno nuostolio ataskaitas“, – sakė jis.
Geležinkelių liberalizavimo projektą E. Masiulis yra teikęs ir anksčiau, tačiau nesulaukus pritarimo, jo buvo kuriam laikui atsisakyta.
„Pirminis siūlymas buvo atskirti infrastruktūrą ir steigti atskirą valstybės įmonę. Aišku, mes susidūrėme ir su tam tikra politine nuostata, matome, kad radikalesnis infrastruktūros išlaikymas nesulauktų politinio palaikymo Seime. Todėl parengėme kompromisinį variantą, kuris, beje, taikomas daugelyje ES šalių“, – skirtumus dėstė ministras.
Pagal sumanymą, naujoji įmonė išsilaikytų ir infrastruktūros mokesčio ir valstybės biudžeto lėšų. Šiuo metu Susisiekimo ministerija per metus „Lietuvos geležinkeliams“ perveda 1 mln. Lt infrastruktūros išlaikymui.
Tačiau E. Masiulis negalėjo pasakyti, kiek tiksliai tam prireiktų biudžeto lėšų ir ar tam pakaktų „Lietuvos geležinkelių“ sumokamų dividendų.
„Mes turime suprasti, kad jeigu ši našta iš dalies bus nukraunama nuo „Lietuvos geležinkelių“, tada ši bendrovė turėtų didesnį pelną ir mokėtų kur kas didesnius dividendus į valstybės biudžetą, o iš tų pinigų biudžetas turėtų skirti pinigų infrastruktūros įmonei palaikyti“, – sakė jis.
Pateiktuose projektuose siūloma atskirti infrastruktūrą nuo pervežimų, tačiau nekalbama apie keleivių ir krovinių vežimo atskyrimą.
„Tai būtų jau kitas etapas, Seimo sprendimų čia nereikia, tai turėtų nuspręsti akcininkai – Susisiekimo ministerija“, – teigė E. Masiulis.
Taip pat jis tvirtino, kad artimiausiu metu nenumatyta galimybė į geležinkelius pritraukti privataus kapitalo.
„Šiais įstatymais mes tikrai nesiekiame pritraukti privataus kapitalo, mes tiesiog siekiame, kad prieš Lietuvą nebūtų pradėta byla Europos Komisijoje ir kad Lietuva įgyvendintų ES direktyvą, kurią įsipareigojo įgyvendinti iki 2004 m. gegužės“, – sakė E. Masiulis.
Anot ministro, šiuo metu būtų sunku kalbėti apie galimas sankcijas dėl vėlavimo įgyvendinti direktyvą, nes byla prieš Lietuvą nepradėta.
Jis nesiėmė vertinti, kada pakeitimai galėtų įsigalioti.
Prie šio klausimo svarstymų ministrų kabinetas grįš po poros savaičių. Per tą laiką Susisiekimo ministerija turi apsispręsti, kuriai institucijai perduoti rinkos priežiūrą ir kaip panašūs modeliai veikia kitose ES šalyse.
Lietuva nuo 2004 m. vis dar nėra įgyvendinusi ES direktyvos.
