Nors mažmeninės degalų prekybos tinklų atstovai tikina nesibaiminantys prasidedančios akcijos, tačiau bekalbant išsiduoda, kad atidžiai stebi konkurentų veiksmus. Akivaizdu, kad degalų pardavėjai stengsis pirmieji neperžengti psichologiškai sunkaus barjero – už A-95 litrą benzino prašyti 4,5 lito. Manoma, kad pirmieji išdrįsę peržengti šią ribą rizikuos patirti daugiausia nuostolių.
Akcijai pritaria
Per pastarąsias savaites ne vienas savo elektroniniame pašte bei SMS žinutėmis sulaukėme raginimų prisijungti prie kai kurių degalinių boikoto. Be to, socialiniame tinkle „Facebook“ jau įdiegtas adresas „Nepirkti degalų“, kuriame šio tinklo dalyviai registruojasi prisidėti prie rengiamo boikoto. Šį ketvirtadienį dalyvauti akcijoje prisiregistravo per 40 tūkstančių piliečių, o dar 170 tūkstančių svarstė apie tokią galimybę.
Boikoto organizatoriai ragina ne tik dalyvauti akcijoje, bet ir patiems platinti raginimus nepirkti degalų „Baltic Petroleum“, „Statoil“, „Lukoil“ ir „Orlen Lietuva“ tinklo degalinėse. Į boikotuotinų degalinių sąrašą nepatenka smulkieji degalų pardavėjai bei automatinių degalinių tinklas „Neste“.
Organizatoriai mano, kad pavykus boikotui kuri nors iš degalinių būtų priversta atpiginti benziną, o boikotuojant ilgiau būtų įmanoma, jeigu ši akcija nusiristų per visą pasaulį, benzino kainą sumažinti net iki 3 Lt/l. Tiesa, organizatoriai nesistengia paaiškinti, ar tokia akcija pavyktų tik vidaus rinkoje.
Be kita ko, ši idėja Lietuvą pasiekė iš Lenkijos. Jau praėjusią vasarą šios šalies vežėjai savo kolegas visose ES šalyse ragino nepirkti degalų „Statoil“ bei „BP“ degalinėse. Lietuvoje suveikė dar ir vidaus rinkos veiksnys – lietuviai turi priekaištų ir kaimynų lenkų bei rusų degalinių tinklams.
Išsėmė piginimo galimybes
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikina, kad Lietuvoje mažmeniniai degalų pardavėjai išsėmė visas degalų piginimo galimybes.
„Degalų kainos Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių naftos produktų kainų, ir mes nieko negalime pakeisti. Vienintelė Lietuvoje veikianti degalų gamykla padidina kainas, o mes, mažmenininkai, neturime kito pasirinkimo“, – ginasi L.Vosylius.
Tačiau asociacijos vadovas neneigia, kad kai kurie mažmenininkai turi galimybių daryti įtaką vienintelei gamyklai. Pirmoji tokių veiksmų ėmėsi „Lukoil Baltija“.
„Gal ne visi suprato, tačiau mes pajautėme – „Orlen Lietuva“ vien dėl šio veiksmo sumažino degalų kainą apie 3 ct/l. Sunkiau pasakyti, kiek uždirbo „Lukoil Baltija“, – sako L.Vosylius.
Degalų pardavėjai tikina taikantys minimalius antkainius. Pasak L.Vosyliaus, degalinių taikomas antkainis tesiekia 7–8 proc. kainos, tačiau neseniai ji buvo nusileidusi net iki 6 proc. VL žiniomis, „Lukoil Baltijos“ degalinėse antkainis neseniai siekė apie 10 proc.
„Žmonės galvoja, kad iš padidėjusių kainų degalinės kemšasi kišenes, kad jie yra kainų augimo kaltininkai. Nenoriu kurstyti streikų ar riaušių, tačiau, jeigu rengiamasi protesto akcijoms, tai jos turėtų būti rengiamos ne degalinėms, bet gal prie Vyriausybės ar prie kitų įstaigų, kurios įteisino didesnius nei ES reikalauja akcizus“, – sako L.Vosylius.
Planuoja nuostolius
VL šaltinis vienoje iš didžiųjų kompanijų teigia, kad jų vadovai ne juokais sunerimę dėl galimų praradimų. Jie atidžiai seka informaciją žiniasklaidoje, vertina net skaitytojų komentarus.
Nors bendrovės neteikia informacijos apie degalų pardavimą, tačiau galime palyginti degalinių skaičių. Asociacijos duomenimis, UAB „Lukoil Baltija“ prekiauja 115 degalinių, UAB „Lietuva Statoil“ – 71, UAB „Baltic Petroleum“ – 45, „Orlen Lietuva“ tinklas – 35.
Kokie galimi nuostoliai? Prekybininkai nelinkę apie juos kalbėti, tačiau L.Vosylius sako: „Pasekmės būtų liūdnos. Mūsų duomenimis, per metus benzino rinka Lietuvoje smuko net 24 proc. Kuo didesnės degalų kainos, tuo vartotojai labiau ieško alternatyvių galimybių įsigyti degalų kaimyninėse rinkose. Taigi mūsų, mažmenininkų, didelės degalų kainos nedžiugina.“
Gyventojai apskritai rečiau sėda prie vairo, o jeigu benzino kaina pasieks 5 Lt/l, dar didesnė gyventojų dalis iš nuosavų automobilių persės į viešąjį transportą, o automobilius paliks retoms, neišvengiamoms kelionėms.
Abejoja akcijos veiksmingumu
Audrius Miežys, UAB „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas:
Man sudėtinga komentuoti, nes mūsų bendrovė neminima platinamuose raginimuose nepirkti degalų iš kai kurių degalinių. Apskritai sunku pasakyti, ar šis būdas gali būti veiksmingas, nes nežinau, ar jį pavyks įgyvendinti taip, kaip tikimasi. Ar teisinga taip daryti? Nežinau, abejoju. Man atrodo, kad šis kelias neteisingas.
Įtaria konkurentų kėslus
Romas Turlinskas, UAB „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius:
Man neteko matyti raginimų, kuriuose būtų paminėta boikotuoti „Lukoil Baltija“ degalines. Suprantu, kad tai yra spaudimo priemonė. Kas gali paneigti galimybę, kad tai ne konkurentų darbas? Gerai, tarkime, boikotuos mūsų degalines, mums padarys nuostolių, tačiau degalus pilsis kitų bendrovių degalinėse. Vargu ar tokia akcija gali priversti sumažinti degalų kainas. Mes oficialiai skelbiame, kad mūsų tinklo degalinėse antkainis svyruoja nuo 6 iki 9 proc. Kai kurie pirkėjai manęs prašo kainas sumažinti nors 10 proc. Tačiau tokiu atveju dirbtume nuostolingai.
Sveikina žmonių aktyvumą
Aurelija Trakšelienė, „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorė
Socialinis žmonių aktyvumas yra sveikintinas dalykas, tai yra demokratijos ir laisvosios rinkos dalis. Piliečiai ir vartotojai turi teisę rinktis. Deja, degalų kainos kyla visame pasaulyje, o Lietuva – ne išimtis. Tai lemia tiek didmeninių, tiek mažmeninių kainų svyravimus. Kainų pokyčius prognozuoti labai sudėtinga.
