Gyventojai piktinasi, nes nežino gatvių valymo tvarkos
Anot Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, sniegas yra nevaldoma gamtos stichija, o kelininkai – ne stebukladariai. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
„Pernai buvau Berlyne. Visą savaitę nesnigo, bet centrinėje aikštėje sniego buvo iki kelių, į požeminę perėją buvo galima patekti takeliu, kuriame vos užteko vietos kojai pastatyti. Pravažiavęs barstytuvas ant tokio storio sluoksnio tik pabarstydavo trinta skalda. Tai ir viskas. Ten pabarsto skalda, ir viskas. Skalda apsaugo tik nuo slydimo ir susižeidimų, bet kaip žmogus klampos, tai pėsčiojo problema.
Žinoma, mums tai ne pavyzdys – jie įpratę stichijas pralaukti, o pas mus, kaip girdime iš atsiliepimų, laukti negalima, turi būti padaryta viskas iš karto. Kad pas mus nebūtų ledo ir sniego, esame priversti barstyti smėlio ir druskos mišiniu“, - kalbėjo savivaldybės atstovas spaudos konferencijoje, kurios tema, ko valdžią ir vairuotojus išmokė pirmasis sniegas.
R. Adomavičius įsitikinęs, kad pirmasis sniegas vairuotojų kantrumo dar neišmokė. Mat egzistuoja nuostata, kad jei mieste šiandien blogai, turi kažkas tuoj pat ateiti ir spręsti. Tai mūsų mąstymo problema.
„Kad galėtume sniegą nuvalyti tuoj pat, mums reikėtų turėti penkis kartus daugiau technikos – ne 31 automobilį, o 150. Mieste turime tūkstantį kilometrų gatvių, ir jei sninga, kol 20 km pravažiuoja vienas valytuvas, tas galas, nuo kurio pradėjo valyti, jau vėl užsnigtas. Todėl turime visi būti supratingi ir elgtis taip, kaip reikalauja sąlygos. Vairuotojų ir pėsčiųjų saugumo negali užtikrinti vien kelius valanti įmonė „Grinda“ - vairuotojai taip pat turi važiuoti atsižvelgdami į sąlygas.
Kita vertus, dėl sniego eismas mieste niekada nebuvo sustojęs nė dešimčiai minučių. Ar buvo bent vienas objektas, prie kurio buvo neįmanoma privažiuoti? Ar kur nors negalėjo privažiuoti avarinės tarnybos, greitoji, ar buvo sutrikęs viešasis transportas? Turime suprasti, kad stovėdami nevalytame kelyje, turime žinoti, kad vėliausiai po šešių valandų šitas kelias bus nuvalytas“, - tikino vicemeras.
R. Adomavičius patarė dažniau žiūrėti pro langą – sningant, jei įmanoma, geriau niekur nejudėti, o jei nustojo snigti, kelionę planuokite po šešių valandų. Mat pagal reglamentą tiek valandų kelius prižiūrinčiai bendrovei duodama susitvarkyti su gamtos stichijos padariniais.
„Vieni kitais mus verčia piktintis informacijos stoka. Dabar gyventojai piktinasi, kad slidinėja automobilis, o „Grinda“ piktinasi, kodėl gyventojai piktinasi, nes pagal reglamentą gatves nuvalyti jie turi per šešias valandas. Taigi reikėtų elgtis situacijai adekvačiai“, - sakė pašnekovas.
Paklaustas, ką žmonėms daryti, jei snigs visą parą ar dvi, R. Adomavičius prisiminė neseniai gavęs laišką iš Šveicarijos. Neseniai čia parai buvo uždarytas visas eismas. „Niekas niekur nevažiavo ir visi buvo laimingi, žiūrėjo tai kaip į atrakciją. Vieni pas kitus vyno gerti vykdavo slidėmis. Aišku, tai nėra mūsų tikslas. Jeigu snigs visą parą, kažkokie tarpiniai valymai vyks, kad neprisnigtų tiek, kad technika vėliau nesusitvarkytų“, - tikino savivaldybės atstovas.
Sniegas bus ne valomas, bet tirpinamas
„Jau iki pirmo sniego gatves barstėme druska – taip pavyko išvengti pavojingo pirmojo plikledžio, kuris formavosi, bet niekas to nepastebėjo. Kai iškrito sniegas, jis, aišku pridarė sunkumų, tačiau darėme, kas mums priklauso ir ką galėjome. Per visus metus nebuvo atvejo, kad būtume bent kartą pažeidę nustatytą gatvių priežiūros tvarką, kuri parengta atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas.
Pagal techninio aprūpinimo lygį yra netgi numatyta, kad jei mieste pusto ar sninga daugiau nei 6 valandas, eismas galėtų sustoti 2 valandoms, bet to niekada nebuvo. Suprantu, kad vairuotojai nori geriau, tačiau ir vairuotojai turėtų jausti atsakomybę. Išaugusi vairuotojų karta, kuri tikros žiemos nemačiusi. Jei jie nevažiuotų tvarkingai, vienas paskui kitą, pavagia pusę metro gatvės“, - teigė pašnekovas.
Anot jo, vienai mašinai tenka nuo 25 iki 30 km kilometrų. Kad pravažiuotų savo maršrutą, ji turi prisikrauti druskos, ją išbarstyti, nuvažiuoti pasikrauti antrą kartą. Tai užtrunka.
Paklaustas, ar nebus taikomos kokios nors naujovės kovojant su sniegu, A. Vilūnas teigė, kad schema jau atidirbta. „Pirmiausiai beriama druskos prieš pasningant pirmą kartą, kad nesusiformuotų gatvėse suplūkto sniego pluta – jei tai įvyksta, galas visam miestui. Po pirmo druskos išpylimo tris valandas į miestą nereikėtų lįsti, kadangi druska turi reaguoti su sniegu. Tuomet jau galima valyti arba, jeigu sninga, pakartoti druskos porciją.
Jei bus smarkus sniegas, aišku vis tiek važiuosime, barstysime, valysime. Tai kainuos daug pinigų, nes reikės daug kuro ir daug druskos. Su didžiuliu pavydu žiūriu į kelininkus užmiestyje, kurie gali toli išmesti sniegą. Mieste labai daug palaido sniego pasilieka gatvėje, todėl mes tirpinimo šalininkai. Ta sniego tyrė kelia nepatogumų, tačiau mes neskubame jos valyti, kadangi ji turi daug druskos. Norime, kad sniegas tirptų. Tai pasiteisina – per sezoną iš centro sniegą išvežti reikia tik vieną kartą, o tai brangus užsiėmimas“, - tikino pašnekovas.
R. Adomavičius išreiškė viltį, kad kitą žiemą galbūt pavyks išbandyti Maskvoje naudojamą sniego tirpinimo techniką. Rusai, skirtingai nuo „kapitalistinių“ kraštų, kurie laukia, kol sniegas pats nutirps, tai daro specialiais šildytuvais, o vandenį nuleidžiama į lietaus kanalizaciją. Nors ši technika brangi, išvežti sniegą – dar brangiau. Šios technikos dėka bent centrinėje miesto dalyje būtų galima išengti didžiulių sniego krūvų, pro kurias net praeinančių žmonių nesimato.
Anksčiau Maskvoje sniegas buvo verčiamas į buitinės kanalizacijos kolektorius (vandens šildymo įrangą) – nuo šilto vandens jis tirpdavo ir keliaudavo į upę. Paaiškėjo, kad Vilniuje to daryti negalima, nes mes gyvename taupiai ir labai mažai sunaudojame karšto vandens. Sniegas taip atšaldytų nuotėkų vamzdynus, kad jie per keletą mėnesių apaugtų ledu.
Kiemai bus valomi, jei gyventojai patrauks automobilius
Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža patikino, kad šaligatviai, kiemai, važiuojamosios dalys juose taip pat bus valomi. Jau pasirašytos sutartys su įmonėmis, kuriose numatytos sankcijos už darbų nevykdymą.
Jau pernai savivaldybė ragino gyventojus pasiimti kastuvus ir kartu su kaimynais padaryti mankštą išsivalant kiemus. „Tai, aišku, nepanaikina kiemus valančių įmonių atsakomybės, bet kai įmonė atneša mums nuotraukas, kuriose matosi, kad visa kiemo važiuojamoji dalis užstatyta mašinomis, kaip jie gali dirbti? Tas pats su gatvių pakraščiais. Gyventojai, paprašyti patraukti automobilius, reaguoja labai lėtai ar visai nekreipia dėmesio“, - teigė R. Adomavičius.
Metinė teritorijų valymo ir priežiūros suma nuo 2005 iki 2010 m. siekė apie 36 mln. litų, o po neseniai įvykusio konkurso nukrito iki 18 mln. litų. Savivaldybės atstovas tikino, kad kaina nukrito ne dėl sumažėjusios darbų sąmatos, o dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ir kainų.
