Kauno UAB „Evelkas“ prezidentas Evaldas Zasimauskas teigia, kad dėl praėjusių metų vasaros pabaigoje Rusijoje įvestų mokesčių senoms transporto priemonėms automobilių stiklų pardavėjų bei gamintojų pajamos bei apyvarta pradėjo mažėti. „Mūsų įmonės apyvarta praėjusiais metais, palyginti su 2002 m., sumažėjo apie 10 proc., – tikina įmonės vadovas. – Transporto priemonėms skirtų stiklų verslas yra tiesiogiai susijęs su automobilių verslu. Jei auga automobilių prekyba, atitinkamai daugėja ir mūsų pardavimų“.
Pasak UAB „Autover Lietuva“ generalinio direktoriaus Vytauto Rupeikos, rinka kiekvienais metais vidutiniškai auga 10–12 proc., tačiau įmonės apyvarta dėl Rusijos muitų pernai taip sparčiai nebeaugo. Pernai augimo tempai sumažėjo ir sudarė 8 proc., kai 2002 m. apyvarta augo 18 proc.
Automobilių, sunkvežimių ir autobusų stiklus gaminančios Biržų UAB „Papilio stiklai“ direktorius Antanas Sereika teigia, kad svyravimai automobilių prekyboje itin gerai jaučiami ir jų versle. „Lengvųjų automobilių stiklų rinka priklauso nuo automobilių pardavimų. Sumažėjus naudotų automobilių prekybai, kartu mažėja ir stiklų pardavimų. Tai pajuntame kiekvieną kartą Rusijai įvedus naują muitą naudotiems automobiliams, nes nemaža dalis tokių transporto priemonių yra atvežama su išdaužytais stiklais“, – apgailestauja įmonės vadovas.
Gelbsti eksportas
Automobilių stiklus gaminančios AB „Panevėžio stiklas“, kurios beveik visas akcijas valdo Lenkijos įmonė „Warta“, finansų direktorė Loreta Stankevičienė patvirtino, jog šiuo metu įmonė daugiau kaip 90 proc. gaminių eksportuoja ir todėl mažiau priklauso nuo vietinės rinkos. Pagrindiniai eksporto keliai driekiasi į JAV, Latviją, Slovakiją, Kroatiją, Vengriją bei Lenkiją. „Artimiausiu metu tikimės padidinti eksporto apimtis, nes planuojame užmegzti kontaktus su Vokietija“, – pasakoja L. Stankevičienė.
Prieš trejus metus įmonėje buvo įrengta moderni suomiška įranga, kuri leido užtikrinti greitą ir kokybišką stiklų gamybą. Šiuo metu panevėžiečiai gamina daugiau kaip 400 rūšių įvairiems lengviesiems automobiliams, autobusams ir vilkikams skirtų stiklų. Įmonė gamina stiklus, naudojamus automobilių remontui, tad jie keliauja ne į automobilių gamyklas, o į autoservisus.
Restruktūrizuojamos bendrovės „Panevėžio stiklas“ vadovai prognozuoja, kad įmonė pelningai gali dirbti jau kitais metais. Pagal restruktūrizavimo planą, kurį patvirtino teismas, bendrovei keliamas uždavinys pradėti dirbti pelningai iki 2005 m.
Įmonė atsisakė automobilių stiklų eksporto į JAV, tačiau atsivėrė kitos rinkos Vidurio Europoje, Skandinavijoje ir Balkanuose. Dėl statybų sektoriaus augimo ir padidėjusios perkamosios galios padaugėjo statybose naudojamo stiklo užsakymų Lietuvoje. Šiuo metu vietos rinkoje parduodama daugiau kaip pusė visos įmonės produkcijos. Muitinės departamento duomenimis, per praėjusius metus į Lietuvą buvo importuota apie 522 t beskeveldrio grūdintojo arba sluoksniuotojo stiklo automobiliams. Tai bemaž 7 proc. daugiau nei 2002 m., kuomet buvo įvežta 483 t stiklo. Per pastaruosius dvejus metus importuojamo stiklo masė išaugo beveik 30 proc.
Specialistai šį augimą sieja su didėjančiu specifinių stiklų naujiems modeliams poreikiu. Manoma, jog autoservisai mieliau renkasi automobilių gamintojų atstovų rekomenduojamus stiklus iš užsienio. Vietinė produkcija yra apsaugota 10 proc. muitu nuo kitose šalyse gamintų stiklų, tačiau iš ES valstybių įvežamoms prekėms taikomas nulinis tarifas, o importuojant iš valstybių kandidačių taikomos tam tikros kvotos. Kita priežastis – šalyje naudojamų automobilių parko didėjimas. Pernai Lietuvos keliuose važinėjančių automobilių skaičius padidėjo 7 proc. – tiek pat padidėjo ir transportui skirto stiklo importas. Tikimasi, jog ir ateityje šalyje daugėjant registruotų automobilių, jų stiklų gamyba bei importas atsigaus.
V. Rupeika teigia, kad vežėjai vis dažniau pageidauja originalios produkcijos su atitinkamu logotipu. „Mes turime patvirtintus dokumentus, kad mūsų stiklai atitinka reikalingą kokybę. Tačiau tai, kad reikiamas logotipas ne visada yra ant stiklo, gali būti viena iš priežasčių, kodėl sulėtėjo apyvartos augimas“, – svarsto V. Rupeika. E. Zasimauskas apgailestavo, kad kol kas Lietuvoje neįprasta keisti stiklus, kai jie susidėvi, o keičiami tik tuomet, kai suskilinėja. Pavyzdžiui, Vokietijoje įprasta keisti priekinį stiklą, kai automobilis nuvažiuoja apie 50 tūkst. kilometrų. „Per tokį laiką automobilio stiklas susidėvi nuo valytuvų bei aplinkos poveikio ir suprastėja matomumas, – vokiečių įpročius komentuoja E. Zasimauskas. – Kad priekinis stiklas jau nebėra kokybiškas, tampa ypač akivaizdu įstačius naują stiklą. Gerai stiklo defektai yra matomi lyjant – valytuvai nebenuvalo jo, o atvažiuojantis automobilis šviesomis apakina ir nebeįmanoma nieko įžiūrėti“.
Keičia standartus
Anot A. Sereikos, jo vadovaujamoje įmonėje stiklai lengviesiems automobiliams, sunkvežimiams, autobusams ir žemės ūkio technikai gaminami pagal senus GOST standartus. Ateityje verslininkas ketina įsivesti ISO standartą, nes artėjanti narystė ES didins konkurenciją šioje rinkoje.
A. Sereika teigia, kad įmonė šiuo metu gamina apie tūkstančio rūšių automobilių stiklus. Didžioji produkcijos dalis yra realizuojama Lietuvoje, dalis eksportuojama – daugiausiai į Kaliningradą bei Latviją. „Paprastai sausį parduodam mažiausiai produkcijos, nors dirbame dviem pamainomis. Visa žaliava yra įvežama iš užsienio, tad kokybė pakankamai gera“, – tikina specialistas.
A. Sereika teigia, kad jų stiklai, nors ir neturi ISO standarto, yra gaminami iš laminuoto stiklo, kuris nelaimingo įvykio metu nesudūžta į smulkius stiklo gabalėlius. Priekinių automobilių langų stiklai yra įvairiausių formų ir dydžių, pritaikyti individualiai kiekvienam automobiliui. „Gaminame ir šildomus stiklus. Jų gamybai naudojamos plonos vielutės, kurių sudėtyje yra sidabro, – aiškina įmonės vadovas. – Tokie stiklai yra šildomi lengvai surenkamos elektrinės konstrukcijos pagalba“.
