Nota norvegams
Naujos Panevėžio pakrašty turinčios iškilti autobusų stoties statybų priešininkai turėtų žiedu apsupę saugoti pagrindinį kliuvinį brangiam projektui – J.Basanavičiaus ir Beržų g. sankirtoje įkurtą „Statoil“ degalinę. Tik dėl jos dujų rezervuaro pietinėje miesto dalyje dar neūžia statybininkų technika.
Statybų pradžios nesulaukiantys Panevėžio vadovai ne juokais prakalbo apie bręstantį karą su „Statoil“. Neįkalbėjęs vietinių degalinės vadovų rezervurą pakasti ar bent aptverti apsaugine tvora, miesto meras Vitalijus Satkevičius nusiuntė notą ir „Statoil“ administracijai į Norvegiją.
Jei ir norvegai manys, kad dėl būsimosios autobusų stoties jiems neverta investuoti į degalinės rekonstrukciją, Panevėžio vadovas neatmeta bylinėjimosi teisme.
Patekę į spąstus
Autobusų stoties užsakovas Panevėžio autobusų parkas ir investuotojas BIG-PST konsorciumas jau nebeturi vilčių, kad kitų metų vasarą, kaip buvo planuota, atvažiavusiuosius į Aukštaitijos sostinę pasitiks ne septintą dešimtį skaičiuojanti nyki, o moderni stotis.
Autobusų parko direktoriaus Rimanto Petukausko teigimu, dar prieš pusantrų metų pradėtą rengti detalųjį planą manyta baigti per pusmetį, dar tiek pat turėjo užtrukti projektavimo darbai, o jau nuo vasaros Beržų g. turėjo virti Panevėžio įvaizdį kilstelėsiančios statybos.
Tačiau detalusis planas dar nebaigtas, projektas nepradėtas ir niekas nežino, kada statybos pajudės iš mirties taško.
Gigantišką projektą sustabdė būsimosios stoties pašonėje įkurtai „Statoil“ degalinei pačios Savivaldybės maždaug prieš dešimtmetį išduotas leidimas rezervuarų statyboms.
Teisės aktuose nurodyta tokių statinių apsaugos zoną – 80 metrų. Tačiau ne tik nuo būsimosios stoties, bet ir trijų gyvenamųjų namų iki degalinės atstumas gerokai mažesnis – apie 56 metrus.
„Nežinia, kas ir kodėl prieš devynerius metus leido tokioje vietoje statyti dujų rezervuarus, bet dabar dėl to turime didelių problemų“, – „Sekundei“ teigė R.Petukauskas.
Nesutaria, iš kurios kišenės mokėti
Iš mirties taško autobusų stoties statybos pajudėtų, jei, pasak R.Petukausko, dujų rezervuarai būtų užkasti.
Kol kas savivaldybė, „Statoil“ ir konsorciumas nesutaria, iš kurios kišenės darbai turėtų būti finansuojami.
„Statoil“ sutinka, kad su jų dujų rezervuarais būtų kas nors daroma, bet klausimas – o kas už tai mokės. Degalinės vadovų pozicija: jei jums reikia, jūs ir privalote finansuoti. Bet tie rezervuarai negali taip stovėti, kaip dabar. Jei kreiptumėmės į teismą, laimėtume, bet sugaištume laiko“, – svarstė R.Petukauskas.
Alternatyvą požeminiams rezervuarams – esamus aptverti apsaugine tvora – direktorius atmeta. Jo nuomone, nors tvora kainuotų mažiau, tačiau ji nebūtų išeitis – šį rudenį įrengti nebespėtų, be to, pasak R.Petukausko, griozdiškas statinys darkytų miesto vaizdą.
Direktorius viliasi, kad milijoninį projektą sustabdžiusi degalinė sutiks ir pati atverti piniginę.
„Statoil“ – rimta Norvegijos kompanija, rimtai ir atsakingai žiūrinti į ekologiją ir saugumą. Manau, problemų turime tik su vietiniais jos vadovais Lietuvoje“, – spėja Autobusų parko direktorius.
Nusiteikę ir bylinėtis
Į „Statoil“ akcininkus Norvegijoje viltis deda ir Panevėžio vadovai. Miesto meras Vitalijus Satkevičius laukia užsienio investuotojų Lietuvoje atsako į praėjusią savaitę išsiųstą prašymą ką nors daryti su autobusų stočiai skersai kelio stojusiais dujų rezervuarais.
„Su „Statoil“ atstovais Lietuvoje kol kas nepavyko susitarti, kad jų rezervuarai nekliudytų mūsų statyboms. Jie motyvuoja turintys visus leidimus, galiojančius ir dabar, o rekonstrukcija pareikalautų papildomų investicijų. Gal centrinė „Statoil“ vadovybė atsižvelgtų į mūsų interesus. Juo labiau kad Panevėžyje jie turi daugiau degalinių“, – viliasi V.Satkevičius.
Jei su degaline nepavyktų geranoriškai susitarti, meras prasitaria, kad išeities gali būti ieškoma per teismus. Kraštutinis variantas Savivaldybei ir investuotojams taip pat nėra priimtinas, nes prasidėjus teismų maratonui stoties statybų pradžią tektų nukelti neribotam laikui.
Kompromiso neranda
Maždaug milijoną litų į autobusų stoties projektą jau investavusio BIG-PST konsorciumo atstovas Alvydas Misiūnas dėl gaištamo laiko patiriamos žalos dydžio neįvardija, tačiau, pasak jo, užstrigusios statybos nuostolingos ir verslui, ir miestui.
„Buvo planuota statybas pradėti vasarą, bet dar šiandien esame įstrigę ties detaliojo plano rengimo stadija. Kol atstumas nuo rezervuarų iki numatomų statyti objektų neatitiks priešgaisrinės saugos reikalavimų, tol detalusis planas nebus patvirtintas. Dabar nieko nebegalime prognozuoti“, – teigė A.Misiūnas.
Anot jo, dėl prieš keletą metų išduoto leidimo suskystintų dujų rezervuarus statyti ant žemės į spąstus įkliuvo ir būsimosios stoties užsakovai, ir arčiausiai degalinės esančių daugiaaukščių gyventojai. Į apsaugos zoną patekusiems namams užkirstas kelias į renovaciją – jiems leidimas statyboms negalėtų būti išduotas dėl per arti esančių rezervuarų.
„Statoil“ komunikacijų vadovės Daivos Jokšienės teigimu, 2000 m. statant degalinę buvo gauti visi statyboms ir eksploatacijai reikalingi leidimai ir jie nuolat atnaujinami.
Jos tikinimu, šiemet „Statoil“ atstovas dalyvavo Panevėžio savivaldybės posėdžiuose, kuriuose Priešgaisrinės tarnybos specialistas patvirtino, jog rezervuarai pastatyti tinkamai ir atitinka keliamus saugumo reikalavimus.
Gigantiškas projektas
Prieš ketvertą metų planuota, kad naujos autobusų stoties investicinis projektas atsieis 130 milijonų litų.
Iš jų 70 mln. litų buvo numatyta skirti statyboms Beržų gatvėje – stoties, Autobusų parko bei prekybos centro.
60 mln. litų turėjo kainuoti dabartinės autobusų stoties iškėlimas iš miesto centro bei jos vietoje naujo multifunkcinio centro statybos.
BOG-PST konsorciumo atstovai teigia, kad krizė gerokai pakoregavo projekto sąmatą, tačiau naujos sumos neįvardija, kol nežinoma, kada pajudės įstrigę projektavimo darbai.
Dar 1955 m. pastatytą autobusų stotį į dabartinę Autobusų parko teritoriją J.Basanavičiaus g. planuota iškelti jau kitais metais.
Projekto vizijoje buvo numatyta nušiurusios stoties vietoje miesto centre įrengti dviejų korpusų multifunkcinį centrą su dvejais fasadais ir požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Jame įsikurtų smulkieji prekybininkai, biurai, maitinimo ir pramogų įstaigos.