Greičiau bus galima važiuoti tik vasaros sezonu

„Per pastaruosius metus į kelią Vilnius-Kaunas ir kelią Kaunas-Klaipėda investuota pakankamai daug ES lėšų. Iš viso susidaro 438 mln. litų. Šios lėšos investuojamos ne tik tam, kad būtų geresnė kelio kokybė ir būtų užtikrintas saugesnis automobilių judėjimas. Natūralu, kad tiek pinigų investavus, reikia kelti ir kitus tikslus – kad mūsų vairuotojai turėtų galimybę važiuoti greičiau. Todėl paskutiniais metais buvo labai kryptingai investuojama į tuos ruožus, kurie buvo labiausiai nesaugūs“, - kalbėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anot ministro, įdiegtos inžinierinės priemonės leido padidinti leistiną greitį užtikrinant tokį patį eismo saugumą kelyje. Šiais metais 110 km/h greičiu magistralėje Vilnius–Kaunas buvo galima važiuoti 13 kilometrų ruože tarp Žiežmarių ir Rumšiškių. Nuo kitų metų balandžio didesnio greičio atkarpos pailgės 38 km. Kelio ruožas, kuriuo galima važiuoti 110 km/h greičiu, tarp Žiežmarių ir Rumšiškių pailgės nuo 13 iki 15 km. Didesniu greičiu bus galima važiuoti ir tarp Vievio bei Žiežmarių (23 km ilgio atkarpa).

Šiais metais baigus dalį kelio rekonstrukcijos darbų, Grigiškėse maksimalus leistinas greitis dešinėje kelio pusėje jau padidintas nuo 50 iki 70 km/h. Iki šių metų pabaigos maksimalus greitis kelio atkarpoje nuo Vilniaus iki Grigiškių bus padidintas nuo 80 iki 100 km/h., Vievyje – nuo 70 iki 80 km/h.

Planuojama, kad 2012 m. greitkelio ruožas kelyje Vilnius–Kaunas galėtų prailgėti dar apie 25 km. Greičiau būtų galima važiuoti nuo Molūvėnų iki Vievio, ties Karčiupiu ir Rumšiškėmis.

Didesniu greičiu važiuoti bus leidžiama tik vasaros sezonu – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Žiemą bus privalu neviršyti 100 km/h greičio.

130 km/h greičiu iki Kauno galėsime važiuoti tik po 8 metų

„Šiandieninė kelio infrastruktūra kelyje Vilnius-Kaunas neleidžia greičio didinti iki 130 km/h, kadangi čia turime pakankamai nemažai urbanizuotų ruožų. Tačiau ateityje tokių planų yra. 2012-2018 m. numatyta visiškai eliminuoti galimybę žmogui patekti į važiuojamąją dalį. Žinoma, tam reikės nemažai investicijų“, - teigė E. Masiulis.

Metų pabaigoje prasidėsiantis kelio ruožo per Grigiškes antrasis rekonstrukcijos etapas, kuriam numatyta 85 mln. litų, bei kelių šimtų milijonų litų pareikalausianti transporto mazgų pertvarka ties Molūvėnais, Kaune, Žiežmariuose bus žingsniai automagistralės link.

Kelyje Kaunas-Vilnius jau šiemet Klaipėdos prieigose (294–299-tas km) leistinas greitis buvo padidintas iki 130 km/h. Prieš Jakų žiedą leistinas greitis lengviesiems automobiliams padidintas iki 90 km/h. Kitų metų balandį, apribojus pėsčiųjų vaikščiojimą, maksimaliu 130 km/h greičiu bus galima važiuoti ties Babtais (119–122-as km). Greičio ribojimas dings 183–184-tame bei 192–193-ame kilometruose. 2012 m. 130 km/h greičiu bus galima pravažiuoti kelio ruožą ties Cinkiškėmis (126–128-tas km).

Anot ministro, taip pat bus investuojama į apsaugines tvoreles nuo gyvūnų. Šiuo metu visame kelyje nuo Vilniaus iki Klaipėdos įrengta daugiau kaip 200 km apsaugos tvorelių. Ateityje planuojama „tokių incidentų galimybę minimalizuoti iki nulio“.

Beveik visi žuvę ir sužeisti – pėstieji

Paskaičiavus automobilių srautų ir eismo įvykių santykį, kelias nuo Vilniaus iki Klaipėdos laikomas saugiausiu Lietuvoje. Tikimybė patekti į eismo įvykį čia yra viena mažiausių. 2008 m. kelyje žuvo 18, 2009 m. – 16, 2010 m. 1-ą pusmetį – 4 žmonės.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Egidijaus Skrodenio, praktiškai visi žuvusieji ir sužeistieji šiame kelyje – pėstieji.

„Prieš padidinant leistiną greitį reikia įgyvendinti visas priemones, kurios leidžia tai padaryti. Pirmiausiai panaikiname visus pėsčiuosius. Pagrindinė problema, kodėl pėstieji laksto per kelią, yra ta, kad skirtingose kelio pusėse yra autobusų stotelės, ir jie turi lėkti. Be to, jų gyvenvietės yra kažkur toliau, jie turi atklampoti, pavyzdžiui, žiemą per sniegą iki magistralės, tada patirti stresą, perbėgti per kelią. Autobusų stoteles mes iškeliame arčiau jų gyvenamųjų teritorijų, kad jiems nereikėtų eiti ir būtų patogiau“, - teigė specialistas.

Anot jo, kai atsiras greitkelio ženklas, pėstieji negalės rodytis kelyje. Jie turės ieškoti alternatyvių kelių. Tam yra išnagrinėtas aplinkinių kelių tinklas ir ketinama aplinkinę infrastruktūrą pagerinti. Taip pat bus įrengtos požeminės pėsčiųjų perėjos, o kai kurios vietos atitvertos, kad pėstieji negalėtų patekti į važiuojamąją dalį. Todėl padidėjus automobilių greičiui kelyje netgi bus saugiau.

Saugiausias kelias Lietuvoje

Magistralė Vilnius–Kaunas buvo atidaryta 1970 m. spalio 27 d. Jos statybos truko 5 metus. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio magistralė Sovietų Sąjungoje. Statybos kainavo 18 mln. rublių.

1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5800 automobilių per parą. 2009-aisiais važiavo 23–33 tūkst. automobilių per parą.

Anot kelininkų, tai buvo pirmas tokio pobūdžio kelias Sovietų Sąjungoje, todėl jo tiesimas buvo tikras galvosūkis. Mat nebuvo į ką pasižiūrėti. Be to, trūko lėšų ir medžiagų, o jų prašant tekdavo net apgaudinėti Maskvos pareigūnus, nuo kurių priklausė lėšų skyrimas. Pavyzdžiui, buvo sakoma, kad reikia pinigų ne kelio tiesimui, o remontui. Taip pat buvo pateiktas ir šiek tiek kitoks pirminis kelio projektas.

Iki šio kelio nutiesimo kelionė iš Vilniaus į Kauną užtrukdavo 3,5 val. Patys kelininkai šio kelio atsiradimą bei su juo susijusius darbus prisimena kaip stebuklą. Jam paminėti kelio Vilnius-Kaunas pradžioje, tarp Panerių ir Gariūnų, atidengtas magistralės jubiliejui skirtas paminklinis akmuo, kuris buvo pastatytas prieš 40 m., vėliau, kai toje vietoje iškilo degalinė, saugotas muziejuje.