Vilniaus savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Evaldas Matonis DELFI sakė, kad savivaldybė neturi svertų paveikti taksi automobilių kokybę, tuo tarpu sukčiavimo ir nekultūringų vairuotojų problemą stengiamasi spręsti.

„Pagal teismo išaiškinimą, mes negalime numatyti tam tikro taksi automobilių amžiaus cenzo. Jeigu būtų priimtas sprendimas Vilniuje įvesti taksi automobilių kvotavimą, tuomet galbūt būtų galima diskutuoti, kokia Vilniaus mieste galėtų būti kvota ir kokie automobiliai galėtų gauti pirmumo teisę. Šiuo metu mes negalime kelti jokių reikalavimų, jeigu automobilis praeina valstybinę techninę apžiūrą“, – sakė jis.

Siekiant pamokyti vairuotojus gerų manierų ir jiems suteikti žinių kelerius metus jie turi gauti kvalifikacijos pažymėjimą. Pašnekovas pripažino, kad apklausos rezultatai rodo, jog to nepakanka.

„Galbūt rengiantis egzaminui didesnį dėmesį reikėtų skirti vairuotojų kultūrai“, – svarstė jis.

Savivaldybės nuomone, taksometrą prilyginus kasos aparatui gerokai sumažėtų galimybių taksistams sukčiauti.

„Penktadienį Vilniaus oro uoste kartu su Metrologijos inspekcija surengėme reidą, kurio metu per dvi valandas patikrinę 30 automobilių nustatėme, kad šeši iš jų apskritai dirba su neplombuotais taksometrais, taip pat buvo atvejų, kai taksistai tiesiog neįjungia taksometrų“, – pavyzdį pateikė E. Matonis.

Vaizdą iškreipia pusiau nelegalai

Taksi asociacijos prezidentas Robertas Brazys sako, kad taksi paslaugų kokybę ir taksistų vardą iškreipia pusiau legaliai dirbančios bendrovės.

„Kai yra tokia kelionės taksi kaina, tai bendrovės dirba tik tam, kad išgyventų ir neturi lėšų investuoti į naujus automobilius. Tyrimai parodė, kad 1,2 Lt/km yra nuostolinga kaina, iš čia ir atsiranda taksistų apgaudinėjimas. Jūs pagalvokite, tokioje kainoje turi tilpti vairuotojo atlyginimas, pridėtinės vertės mokestis (PVM), pajamų ir kiti mokesčiai valstybei, kuras, automobilio remontas, amortizacijos sąnaudos. Ar gali už tokią kainą važiuojantis keleivis tikėtis kokybės?“ – kalbėjo pašnekovas.

Tokia konkurencija, anot jo, stumia į kampą tuos vežėjus, kurie yra nusipirkę naujus automobilius, sąžiningai moka PVM ir atlyginimus.

„Sunkmečiu žmonėms svarbiausia kaina. Jiems nerūpi, ar paslauga legali, ar pusiau legali, ar mokami mokesciai. Tokioje iškreiptoje konkurencijoje laimi pusiau nelegalai, o norintys dirbti sąžiningai taikosi prie jų, kad apskritai išliktų. Kaip planuoti automobilių parko atnaujinimą ar verslo plėtrą, jei vos galą su galu suduri?“ – klausė R. Brazys.

Jo teigimu, asociacija turi pasiūlymų, kaip keisti dabartinę situaciją, tačiau valdininkai į juos neatsižvelgia.

„Valdininkai neatsižvelgia ir net neklausia nuomonės, nediskutuoja, o tik reiškia nepasitenkinimą, baugina kasos aparatais ir tt. Norint pagerinti situaciją, tvarką reikia keisti kardinaliai pradedant įstatymine baze ir pasidairyti, kas daroma užsienyje. Pasaulyje yra daug gerų pavyzdžių, tiesiog reikia išsirinkti tinkamiausią Lietuvai“, – sakė asociacijos prezidentas.

Savo nuomone apie sostinės taksi savivaldybės tinklalapyje pasidalijo 220 vilniečių.

DELFI ne kartą rašė apie tai, kad dažniausiai užsienio piliečiai už taksi paslaugas Vilniuje sumoka didžiules sumas, dažniausiai skundžiamasi kelionės kaina iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto.