Tačiau gamintojų atstovų paskubomis statomi nauji prekybos bei aptarnavimo centrai ir didinamas markių skaičius salonuose išduoda, jog būsimai konkurencijai ruošiamasi labai rimtai.
Naujosios ES autoverslo reguliavimo taisyklės, įsigaliojusios nuo 2003 m. spalio 1 d., lėmė tai, jog automobilių ir sunkvežimių gamintojai neteko galios kontroliuoti oficialiųjų importuotojų. Pagal naująją tvarką kiekvienas gamintojo atstovas gali pirkti ir pardavinėti kur nori ir kokių nori markių automobilius.
Specialistai teigia, kad vienos valiutos cirkuliavimas automobilių kainas ES šalyse pamažu vienodins. Prognozuojama, kad tose valstybėse, kur automobiliai yra brangesni, jie atpigs, o kur pigesni – brangs. Pasak „Citroen“ bei „Honda“ markės automobiliais prekiaujančios UAB „Veho“ generalinio direktoriaus Romualdo Požėros, Lietuvoje gamintojo atstovo statusą galės įgyti kas norės ir kada norės, užteks tik atitikti keliamus reikalavimus. „Tokią praktiką jau taiko kai kurie koncernai, kuomet vienoje valstybėje vienam gamintojui gali atstovauti keletas įmonių, svarbu tik, kad jos atitiktų keliamus gamintojo reikalavimus“, – sako R. Požėra. Pasak jo, nuo to gali nukentėti kai kurios mažesnės įmonės, tačiau pagrindinis šių pasikeitimų laimėtojas bus pirkėjas, nes didėjant konkurencijai turėtų mažėti automobilių kainos.
Specialistai spėja, kad Lietuvos vilkikų ir automobilių pardavėjai nuo 2004 m. gegužės 1 d. gali būti priversti peržiūrėti naujų automobilių bei vilkikų kainų politiką. Manoma, kad ilgainiui pardavėjai ims pardavinėti įvairių markių vilkikus ir automobilius, taip didindami tarpusavio konkurenciją. Šį procesą dar pagreitintų naujos bendrovės, anksčiau prekiavusios tik naudotais automobiliais, pradėsiančios ir naujų sunkvežimių bei automobilių prekybą.
Viena pirmųjų šiuo keliu žengė UAB „Volvo Lietuva“, kurios pardavimų ir aptarnavimo centro kieme stovi keli „Scania“ vilkikai. Tiesa, jie nenauji. „Mes juos įsigyjame iš klientų, perkančių mūsų naujus „Volvo“ vilkikus, o vėliau parduodame“, – teigia Sven Ake Brink, „Volvo Lietuva“ vadovas.
Lengvųjų automobilių pardavėjai taip pat nesnaudžia – UAB „Sostena“, padidinusi pardavimo plotus ir atidariusi naują automobilių saloną, šalia anksčiau atstovautų „Renault“ ir „Volvo“ pastatė ir naujausius „Jaguar“ bei „Land Rover“ modelius.
Naujosios taisyklės yra nepalankios automobilių ir vilkikų gamintojams. Jie neslepia susirūpinimo, kad jų atstovai, prekiaudami skirtingų markių automobiliais po vienu stogu, gali sugadinti markės išskirtinumą, į kurį gamintojai labai daug investuoja ir kruopščiai saugo.
Lietuvos verslininkai nesnaudžia ir dabar ruošiasi galimai konkurencijai. Daugelis bendrovių investavo į naujų automobilių centrų statybą, nes ateityje gali sugriežtėti oficialaus atstovo taisyklės, tai yra norint tapti atstovu reikės įvykdyti daugybę reikalavimų. „Pavyzdžiui, šiuo metu norint gauti „Mercedes-Benz“ importuotojo teises, reikia atitikti keliamus kelis gamintojo reikalavimus: turėti nustatyto dydžio saloną, atitinkamai jį įrengti – viskas yra išdėstyta specialiame sertifikate“, – sako šį rudenį naujai pastatyto „Mercedes-Benz“ vilkikų ir automobilių prekybos bei aptarnavimo centro savininkės UAB „Silberauto“ rinkodaros direktorius Gvidas Aukštuolis.
Jo manymu, tokios investicijos į infrastruktūrą rinkos naujokams nesuteiks galimybės rimtai konkuruoti. Jis abejoja, ar staiga atsirastų norinčių prekiauti „Mercedes-Benz“ markės automobiliais esant stipriems jų atstovams Lietuvoje. „Galioja tam tikri susitarimai tarp oficialių pardavėjų ir gamintojo, todėl didelių pasikeitimų nereikėtų tikėtis“, – tikina jis.
„Iveco“ sunkvežimių atstovo Lietuvoje UAB „Transmitto“ direktorius Vygantas Vaišnoras sako, kad Lietuvos sunkvežimių pardavėjai nemažai investavo į pardavimo bei aptarnavimo centrų statybą, todėl jaučiasi pakankamai tvirtai prieš rinkos liberalizaciją. „Praėjusiais metais investavome apie 9 mln. Lt į naujojo salono statybą, – argumentuoja V. Vaišnoras. – Kitąmet planuojame nemažas investicijas bei ruošiamės išplėsti teikiamų paslaugų spektrą, todėl nesijaučiame silpni šioje srityje ir nemanome, kad integracija į ES ką nors pakeis“.
„Renault“ sunkvežimių atstovo Lietuvoje UAB „Skuba“ prekybos automobiliais vadovas Ernestas Stankevičius teigia, kad sunkiojo transporto pardavėjų rinka yra specifinė ir pakankamai konkurencinga, todėl vargu ar naujos įmonės bandys veržtis į ją. Lygiai tokią pat – jau užimtą pardavimų dirvą specialistas mato užsienyje, tad atmeta galimybę, kad lietuviai veršis į užsienio rinkas. „Be konkurencijos tarp įmonių galioja tam tikri susitarimai, todėl prekiauti užsienyje gali net ir neapsimokėti“, – teigia jis.
R. Požėra patvirtino, kad rinkos liberalizacijai ruošiamasi gerinant pardavėjų materialinę bazę – investuojant į naujojo salono plėtrą. „Taip mes ruošiamės galimiems konkurentų veiksmams bei rinkos iššūkiams“, – dėsto jis. Šiemet naujus autosalonus taip pat atidarė Kauno UAB „Piliakalnis“, atstovaujanti švedų gamintojo „Saab“ automobiliams, „Peugeot“ automobilių importuotoja UAB „Žibintas“. Statomi ir nauji „Ford“ bei „Opel“ atstovų automobilių salonai.
V. Vaišnoras tvirtina, kad Lietuvoje yra per maža rinka, kad į ją plūstelėtų naujos prekybos įmonės. „Daugelis įmonių investavo nemažai pinigų ir išplėtojo infrastruktūrą, todėl konkurentams vietos gali ir neatsirasti, – tikina jis. – Be to, Lietuvos rinka, kaip ir perkamoji galia, nėra pakankamai didelė, todėl neturėtų atsirasti naujų konkurentų“.
Pasak jo, oficialaus importuotojo statusą ir dabar gali gauti ne viena įmonė, užtenka tik įvykdyti gamintojo keliamus reikalavimus, tai priklauso nuo gamintojo vykdomos politikos.
E. Stankevičiaus nuomone, leidimas dirbti bet kurioje ES šalyje ir galimybė prekiauti įvairių markių sunkvežimiais dar nereiškia, jog vyks didelis rinkos perdalijimas. „Gal daugiau pasikeitimų gali pajusti lengvųjų automobilių pardavėjai, tačiau prekybos sunkvežimiais ši liberalizacija per daug nepalies, – tikina jis. – Nemanau, kad dėl išnykusių geografinių pardavimų apribojimų pasikeis pardavimų kryptys. Kaip prekiavome sunkvežimiais Lietuvos rinkoje, taip ir prekiausime“.
E. Stankevičius sako, kad Lietuvoje yra vieni pigiausių sunkvežimių Europoje, todėl, kol neaiški naujoji kainų politika, vargu ar kam kils noras bandyti prekiauti automobiliais kitose šalyse. „Šiuo metu Vakarų Europoje ir Lietuvoje „Renault“ sunkvežimių kaina skiriasi apie 10 proc.“, – pateikia pavyzdį specialistas.
V. Vaišnoras linkęs abejoti, ar vilkikų kainos keisis po rinkos liberalizavimo. „Pavyzdžiui, kainų politikos pokyčių kažin ar sulauksime, nes ir dabar „Iveco“ sunkvežimių kaina yra daugmaž vienoda visoje Europoje. Tai dalis gamintojų strategijos“, – tikina įmonės vadovas.
Pasak G. Aukštuolio, „Mercedes-Benz“ vilkikų ir automobilių kainos panašios Lietuvoje ir Vokietijoje, tačiau kitose valstybėse kainų skirtumai visgi egzistuoja, todėl sunku spręsti, ar keisis kainų politika. „Europos Sąjungoje siekiama jas suvienodinti. Tačiau kainos nustatomos priklausomai nuo valstybės gyventojų gyvenimo lygio, todėl bet koks skubotas sprendimas gali skaudžiai paveikti naujų vilkikų ir automobilių rinką, – spėja G. Aukštuolis. – Sunku prognozuoti, ar į Lietuvą bandys veržtis naujos automobiliais bei sunkvežimiais prekiaujančios bendrovės, tačiau pasikeitimų turėtų būti“.
Tuo tarpu naujų lengvųjų automobilių kainos Europoje skiriasi gana ženkliai. Pavyzdžiui, Lietuvoje automobilis „Citroen C5“ kainuoja apie 62 tūkst. Lt, analogiškas automobilis Vokietijoje kainuoja apie 90 tūkst. Lt. Kai kurių Vokietijos gamintojų modeliai mūsų šalyje yra 20 proc. pigesni nei pačioje Vokietijoje. Dalis automobilių pardavėjų jau senokai naudojasi šiais skirtumais ir reeksportuoja naujus automobilius į kitas šalis, taip konkuruodami su kitų šalių gamintojo atstovais. „Tokie žmonės gadina verslą, vietiniams gamintojų atstovams parduodami šiuos automobilius ne savo rinkoje. Paprastai gamintojai taiko sankcijas tokiems atstovams“, – sako Nikolajus Melnikas, Lietuvos automobilių verslininkų asociacijos generalinis direktorius.
