Vienas iš banginių, nuo neatmetamų laikų padedančių išsilaikyti Baltarusijos ekonomikai rinkos vandenyno paviršiuje, buvo Minsko automobilių gamykla MAZ. Ši įmonė sąlyginai sėkmingai pergyveno SSRS žlugimą, anksčiau ir sėkmingiau pradėjo modernizuoti savo gaminius. Prieš kurį laiką MAZ užmezgė ryšius su autoritetinga sunkvežimių gamintoja iš Vokietijos MAN, tad bendromis jėgomis buvo sukurtas vilkikas MAZ-MAN. Jį apibūdindami patys baltarusiai sako, kad tai “dar ne MAN, bet jau nebe MAZ”.
Šis vilkikas neatrodo itin moderniai, tačiau jo kabinoje jau vyrauja vokiškai preciziška tvarka ir kokybė. Čia yra įrengtos dvi miegojimo vietos, vairuotojo sėdynė turi pneumatinę pagalvę. Mašina komplektuojama su modernia 16 laipsnių pavarų dėže ir 410 AG pajėgumo varikliu, atitinkančiu “Euro 3” aplinkosaugos reikalavimus.
Tiesa, neseniai bendroje MAZ - MAN įmonėje įvyko akcijų perdalijimas: vokiečiai iš turėtų 51 proc. paketo pasiliko 9 proc. (41 proc. perpirko kažkokia Austrijoje registruota firma TIV), 40 proc. priklauso MAZ, o dar 10 proc. baltarusių “Infobankui”. Bendrovės valdyboje ir kituose svarbiausiuose postuose nebeliko vokiečių.
Kaip tai atsilieps tolesnei įmonės raidai, kol kas galima tik spėlioti, tačiau jos gaminius bandę ekspertai pateikė itin palankius vertinimus. Pakankamai noriai baltarusišką techniką perka ir vežėjai. Pernai jų tiražas išaugo dvigubai, iki 210 automobilių, o šiais metais turėtų šoktelėti net iki 500.
Seni koziriai
Sąlyginai neblogai sekasi ir senajai MAZ įmonei. Ji sugebėjo rasti finansinių rezervų ir valios investicijoms į naujos kabinos kūrimą, ko nepadarė netgi amžinas jų konkurentas “Kamaz”.
Naujoji vairuotojo darbo vieta yra gerokai erdvesnė (kabinos aukštis siekia 1890 mm), priekinis stiklas platesnis, todėl apžvalga geresnė. Kabinos interjero apdaila vis dar grubi, tačiau pakankamai funkcionali. Vairo kolonėlė reguliuojama kaip ir moderniausiuose “Volvo” vilkikuose, pasostė sukonstruota taip pat nepriekaištingai.
Papildomos įrangos sąraše nurodomi elektros varikliukais valdomi šoniniai veidrodžiai, stiklų pakeltuvai, ABS ir netgi pastovaus greičio palaikymo sistema.
“Tikrų” baltarusiškų MAZ sunkvežimių gamyba praėjusiais metais šoktelėjo beveik 8 proc. ir siekė 12 400 vienetų. Specializuotų Rusijos automobilininkų leidinių apžvalgininkai pastebi, kad didžiausią įtaką šios įmonės augimui turi baltarusiškų sunkvežimių kaina ir protekcionistinė A.Lukašenkos mokesčių sistema. Jis atšaukė bet kokias lengvatas nauja vakarietiška tolimojo susisiekimo technika prekiaujančioms gamintojų atstovybėms, o importuojančiuosius naudotus vilkikus apkrovė tokiais mokesčiais, kad šis verslas iš esmės sustojo.
Ėjimas žirgu
Galima spėlioti, kiek prie tokios diskriminacinės tvarkos sukūrimo prisidėjo patys MAZ vadovai, tačiau akivaizdu, kad ES plėtra ir su tuo susijusios muitų politikos permainos jiems patiems grasina smogti bumerangu. Apmokestinti 22 proc. importo mokesčiu baltarusiški sunkvežimiai prarastų didžiausią savo kozirį - sąlyginai mažą kainą - ir taptų nepatrauklūs.
Mėgindami užbėgti tokiai situacijai už akių praėjusiais metais MAZ strategai nusprendė dalį gamybos perkelti į Latviją ir Lietuvą. Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonominiams ryšiams su užsieniu Aleksejus Tutubalinas pareiškė, kad per pirmuosius metus Rygoje dirbančių MAZ partnerių “Alkom - Trans” padedami jie tikisi surinkti maždaug 100 sunkvežimių.
Lietuvoje baltarusiai taip pat ketina remtis vienais iš keturių čia dirbančių savo atstovų, bendrove “Žiemgalos automobiliai”, ir pradėti konvejerinę gamybą.
Preliminariais duomenimis, projektinis šios surinkimo linijos galingumas turėtų siekti maždaug 750 vilkikų per metus. Pirmaisiais metais Vilniuje tikimasi pagaminti apie 200 mašinų, o sėkmingai pramušus kelius į Vakarus - apie 500.
“Žiemgalos automobilių” komercijos direktorė Diana Vebliauskienė teigė, kad sostinės Savanorių prospekte jau iškilo 1700 kv. metrų dydžio gamybinis pastatas, kuriame bus sumontuotas MAZ konvejeris.
Surinkimo linija statoma už lietuviškus pinigus, tačiau Minsko gamykla atsiuntė savo specialistus - konstruktorius, kurie padės suderinti visą reikiamą įrangą ir pasiruošti darbui. Visiškai darbui parengtas vilkikas čia bus surenkamas iš maždaug 20 “pusfabrikačių”.
“Šis projektas pradėtas įgyvendinti ne tik siekiant išsaugoti kainos patrauklumą po ES muitų tarifų padidinimo, bet ir dėl dar vienos priežasties. Rusijos rinka kol kas nekelia tokių griežtų aplinkosauginių reikalavimų sunkiajam transportui kaip Europa, todėl gaminti “Euro-3” standartus atitinkančias mašinas jiems neapsimoka.
Vakarų rinkoms skirtas mašinas ketinama gaminti mažesnėmis partijomis. Kaip tik tai mes ir darysime. Modeliai, kuriuos mes surinksime, Lietuvoje jau sertifikuoti”, - aiškino D.Vebliauskienė.
Jos teigimu, būtent lietuviški MAZ sunkvežimiai bus skirti Europos rinkai, todėl daugeliu techninių charakteristikų lenks Minske pagamintus savo “brolius”. Čia bus montuojami modernūs “Deutz” dyzeliniai varikliai (jie naudojami ir kai kuriuose “Volvo” modeliuose), “Bosch” elektronika, geresnė transmisija, stabdžių sistema ir kai kurie kiti agregatai. Pirmieji 10 ir 20 tonų keliamosios galios vilkikai turėtų būti pateikti vežėjų teismui balandžio mėnesį.
Beje, kitos MAZ prekybios atstovybės “Lietmazservis” direktoriaus pavaduotojas Petras Maciušonis teigė, kad pernai visi keturi Minsko gamyklos dileriai Lietuvoje pardavė net 252 automobilius. Baltarusiškus sunkvežimius dažniausiai rinkosi kelininkai ir statybininkai.
“Visi sunkvežimiai iš geležies, todėl rūdija. Kai druska valgo 65000, o ne kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančią techniką, mažiau skauda širdį”, - juokavo P.Maciušonis.
