Technologijos ir informacinės sistemos sparčiai žengia į priekį, bet ekspeditoriai skundžiasi, kad jų darbo sąlygos per dvidešimt metų beveik nepasikeitė. „Kaip ir prieš dvidešimt metų bėgiojome su popieriniais dokumentais, taip ir dabar. Tik popierizmo dar padaugėjo“, – apie ekspeditorių kasdienybę kalba Marius Gustaitis, „Green Transport“ direktorius.
Jam pritaria ir ekspedicinės įmonės „Translit“ vadovas Karolis Ruzgaila. „Šiais laikais, turint tokias technologijas, ekspeditoriai vis dar važinėja po įvairias valstybines įstaigas, kad gautų leidimus krovinį iškrauti, pakrauti“, – stebisi K. Ruzgaila.
Ekspertų duomenimis, iki 10–15 proc. visų vežimo išlaidų tenka popieriniams dokumentams paruošti.
Nors jau seniai kalbama apie vieno langelio principą ir biurokratizmo mažinimą, valstybinės įstaigos nesusikalba tarpusavyje. „Klaipėdos uostas suskaldytas gabalais – čia „Klasco“ teritorija, ten „Smeltės“, o ten Konteinerių terminalo. Kiekvienas turi skirtingus muitinės, veterinarijos tarnybų postus. Važiuojant iš vienos uosto teritorijos į kitą reikia įforminti tranzito dokumentus. Tiek muitinės tarnyba, tiek ekspeditoriai gaišta laiką. Reikėtų bent jau uoste turėti vieną sistemą“, – siūlo M. Gustaitis.
Ekspeditoriai nepatenkinti pasikeitusia tvarka, pagal kurią reikalaujama pateikti duomenis dar laivui neatplaukus. Jį iškrovus dažnai paaiškėja, kad prekių kiekiai neatitinka deklaruojamų, todėl ekspeditoriams tenka du kartus pildyti dokumentus – vieną kartą prieš atplaukiant laivui, kitą – jau iškrovus krovinius. „Aukšto rango muitinės pareigūnai mums liepė auklėti krovinio siuntėjus, kad jie pakrautų tiksliai tiek, kiek užrašo dokumentuose, tačiau yra ir žmogiškasis faktorius, būna netikslumų. Taip yra visoje pasaulio prekyboje“, – tikina K. Ruzgaila.
Popierių pakeitė plokštelės
Kol kas elektroninė dokumentų deklaravimo sistema duoda mažai naudos. Suvedus duomenis į kompiuterį, muitinei juos reikia pateikti ir kompiuterinėje laikmenoje – kompaktiniame diske. Kyla klausimas – kam išleisti tūkstančius sistemoms, jeigu jokio skirtumo nėra: vežti popierinius dokumentus ar diskelį?
Muitinės informacinių sistemų centro direktorius Petras Jakavonis teigia, kad elektroninė muitinė – dar tik vystymosi stadijoje, todėl kol kas kartais prašoma duomenis pateikti kompaktiniame diske. „Prisijungus prie Krovinių ir prekių informavimo sistemos KIPIS, laivais gabenamų prekių duomenų nebereikės vežti kompaktinėje plokštelėje“, – tikina P. Jakavonis.
Pakeis 30 dokumentų
Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija jau kelerius metus ketina įdiegti Krovinių ir prekių informavimo sistemą (KIPIS). Kol kas 5,6 mln. litų vertės programa neveikia. Prieš dešimtį metų pradėta kalbėti, kad tokia programa reikalinga. Impulsą diegti KIPIS davė 2003 m. lapkritį pasirašytas keturšalis susitarimas tarp Uosto direkcijos, Muitinės departamento, Laivybos agentų ir maklerių bei Jūrų krovos kompanijų asociacijų.
Po dvejų metų gauta ES parama diegti šią sistemą. Bendras projekto biudžetas yra 5 mln. 670 tūkst. litų. 89 proc. šios sumos buvo gauta iš Europos regioninės plėtros fondo. Per dvejus metus sistema buvo kuriama, bandoma, vėliau tobulinama, keista sistemos programinė įranga. Dabartinė sistema – tai jau trečiasis variantas. „Informacinių sistemų kūrėjams tai normalus procesas. Kai pirmą kartą kuriama tokia sistema, būsimi naudotojai dar tiksliai nežino, ko iš jos reikėtų tikėtis. Tik po to, kai žmogus išbando sistemą, jis pasako, kas negerai“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacinių technologijų skyriaus vedėjas Algimantas Žygus.
2007 m. iš projekto pinigų buvo surengti mokymai supažindinti naudotojus su sistema, tačiau ji dar nebuvo paleista. Pasak Uosto direkcijos atstovų, dar reikėjo suvesti labai daug duomenų. KIPIS naudosis apie 150 institucijų bei įmonių – maždaug tūkstantis vardinių vartotojų.
Paleisti KIPIS pasiruošta tik šiemet, o visiškai veikti ji pradės šių metų rudenį. Pasak A. Žygaus, šie mokymai jau neįtraukti į projekto sąmatą, tačiau Uosto direkcija tiesioginių išlaidų dėl to neturės. „Specialių patalpų nenuomuosime, specialistų nesamdysime, bandysime savo jėgomis mokyti sistemos naudotojus“, – kalbėjo A. Žygus.
Į programą įvestais duomenimis naudotųsi krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo įmonės, jūrų krovos kompanijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos muitinė, Pasienio ir transporto valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė.
Šios sistemos informacinė bazė leistų atsisakyti apie 30 įvairių popierinių dokumentų.
Gera idėja – tik neveikia
Ekspeditoriai sako, kad KIPIS sistemos idėja – labai gera, tačiau ji bus naudinga tik tada, jeigu prie jos prisijungs visos institucijos. Kitu atveju, darbo ekspeditoriams tik padaugėtų. Jie turėtų ruošti ir elektroninius dokumentus ir popierinius. „Mūsų patirtis rodo, kad lengva susižavėti naujomis technologijomis. Savo įmonėje bandėme diegti vidines informacines sistemas, bet jos nepasiteisino“, – skeptiškai naujoves vertina ekspedicinės įmonės „Green transport“ vadovas.
Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika KIPIS sistemoje mato nemažai trūkumų. Jo nuomone, įdiegus KIPIS bus sudėtingiau taisyti pateiktą informaciją. „Programoje numatyta, kad ekspeditoriai ir laivo agentai pateiks tikslią informaciją. Bet realiai taip nebūna. Pateikus klaidingą informaciją liks kaltas prekes deklaravęs ekspeditorius“, – kalba V. Šileika.
Uosto direkcijos atstovai teigia, jog KIPIS sistema sulaukia nepalankių vertinimų tik todėl, kad naujoves lietuviai sunkiai priima. Iš pradžių įtariai buvo žiūrima ir į Laivų informacinę sistemą (LIS), kuri dabar puikiai veikia.
Uoste be LIS veikia Automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistema (APVTKS). Bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ naudojama moderni sistema ,,Krovinys“.
