Po pažadų – tyla
Karsakiškio gyventojai jau ne pirmus metus kovoja, kad per jų gyvenvietę nebevažiuotų tiek daug automobilių: intensyvus eismas siauru keliu yra pavojingas, sukelia nemažai nepatogumų žmonėms. Šią problemą išspręsti turėjęs pirmasis aplinkkelis pradėtas tiesti dar tarybiniais laikais. Tuomet nutiesta tik dalis kelio ir pastatytas tiltas.
Prieš keletą metų vėl nuspręsta palengvinti karsakiškiečiams gyvenimą ir eismą nukreipti aplinkkeliu. Tam Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo numačiusi skirti apie 10 mln. litų. Tačiau susidurta su kliūtimi – gamtosaugininkai neleido tiesti aplinkkelio per unikalias mezofitines pievas. Tad valdininkams teko sukti galvas, ieškant išeities. Galiausiai nuspręsta pastatyti specialią estakadą, tačiau tuo viskas ir baigėsi.
Šiuo metu miestelio gyventojai žino, kad aplinkkelio projektas nėra išbrauktas iš planuojamųjų įgyvendinti sąrašo, bet kada jis taps realybe, nenumano. Ir vis mažiau tiki, kad tai apskritai kada nors įvyks.
Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė prisiminė, kad prieš porą metų patvirtinus variantą su estakada viskas taip ir nutilo. „Apskričių administracijas panaikino ir nėra ko paklausti“, – sako dabar valdininkė.
Rajono Savivaldybė taip pat turi mažai žinių apie projektą, nes jis būtų atliekamas ne jų užsakymu. Karsakiškio bendruomenė surinko parašus ir nusiuntė juos savo į Seimą deleguotam parlamentarui Antanui Matului bei susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, tačiau atsakymo iki šiol nėra gavę. Tad kažkada žadėję blokuoti kelią karsakiškiečiai spėlioja, ką daryti toliau. Mat siųsdami raštus dar nieko nežinojo apie Karsakiškyje numatytus kitus remonto darbus.
Viltis pamažu blėsta
Neseniai Karsakiškyje pradėtas tvarkyti anksčiau statytas tiltas – jis platinamas, tvirtinamas. Tai gyventojams sukėlė nerimą, mat, pasak seniūnės, pagal patvirtintą variantą aplinkkeliui būtų buvęs statomas naujas tiltas.
„Žmonės nusiminę. Sako: „Jei tvarko tiltą, aplinkkelio mums nematyt“, – išsakė bendruomenės būgštavimus N. Gaižiūnienė.
Karsakiškio bendruomenės pirmininkė Gražina Žemaitienė taip pat nieko gero nebesitiki, nors ir teigė žinanti, kad aplinkkelio projektas iš sąrašų neišbrauktas.
„Įstrigo statybos ir turbūt amžinai, – apgailestauja ji. – Bijome ką ir prognozuoti, ypač kai tokia sunki ekonominė situacija.“
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teigia iš kelininkų gavęs patvirtinimą, kad tilto remontas neturi nieko bendra su planų tiesti aplinkkelį nutraukimu. Jo žiniomis, techninė dokumentacija nedaroma, nes nėra aiškūs finansavimo šaltiniai, tačiau projektas nėra išbrauktas iš sąrašų.
Parama teko kitiems
Laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo pareigas Algimantas Janušauskas sakė, kad neteisinga būtų sakyti, kad karsakiškiečiai neturės aplinkkelio. Tiesiog šiandien jam nėra pinigų.
„Projektas neišbrauktas. Jis bus, priklausomai nuo finansinės situacijos“, – tikina A. Janušauskas.
Dabar tiltas remontuojamas dėl to, kad tai daroma visoje šalyje. Tuo labiau kad, anot vadovo, šis tiltas išliks ir ateityje nutiesus aplinkkelį – žmonėms reikės važiuoti ir juo, naudoti vietos reikmėms.
A. Janušauskas pasakoja, kad skirstant ES paramą 2007–2013 metų laikotarpiu buvo kiti prioritetai, tad pinigus gavo svarbesni ir jau parengti projektai. Pasak jo, Karsakiškio aplinkkelio reikalai dar tik buvo sprendžiami. „Projektas nepakliuvo į tą finansavimo laiką“, – apgailestavo jis. Dabar gi reikia laukti, kol bus geresnė finansavimo situacija.
A. Janušausko teigimu, yra du keliai pinigams gauti. Vienas jų – atlikti darbus savo lėšomis, tačiau kad jų bus, maža vilčių. Savo lėšomis lyginamos tik duobės, stengiamasi, kad užtektų žiemai keliams valyti. Kitas kelias – europinė parama. Tačiau jos galima tikėtis tik kitu programavimo laikotarpiu – nuo 2014 metų. Mat šiame 2007–2013 metų laikotarpyje lėšų tam jau vargu ar atsiras.
Kiek dabar kainuotų aplinkkelis, sunku pasakyti, nes, pasak A. Janušausko, nelabai tuomet kas ir skaičiavo – tik buvo derinamas specialus planas.
„Gaila. Daug kartų tarėmės, daug kartų važiavau į vietą... Norisi padėti žmonėms, bet negali padėti, nes nėra pinigų, tačiau šis projektas – niekur neprapuolęs“, – sako laikinasis Kelių direkcijos vadovas.
Jis tikėjosi, kad karsakiškiečiams kiek palengvėjo, nes eismo intensyvumas šiuo metu sumažėjęs visur. Kartu priminė, kad šalyje yra vietų, kur sąlygos yra gerokai pavojingesnės ir prastesnės nei čia.
Faktai
Karsakiškio gyvenvietę kerta krašto kelias Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys. Kelias gana siauras, eismas intensyvus, sukeliamas pavojus pėstiesiems. Nemaža dalis gyventojų kenčia nuo didelio triukšmo ir smogo. Remiantis 2005 metų duomenimis, pro Karsakiškį per parą važiuodavo 5875 automobiliai. Eismo priežiūros specialistų manymu, po kelerių metų šis srautas išaugo kone dvigubai, o per metus Karsakiškyje įvykdavo iki 10 eismo nelaimių, kuriose buvo sužalojami arba žūdavo žmonės.
Skaičiuota, kad nutiesus aplinkkelį 84 procentai automobilių aplenktų Karsakiškį. Tuomet buvo numatyta statybos darbus baigti dar 2008 metų pabaigoje.
Karsakiškio aplinkkelio projektas buvo parengtas 1980 metais. Po kelerių metų dalis aplinkkelio nuo 19,3 iki 21,5 km buvo nutiestas ir tiltas per Lėvens upę pastatytas. 2005–2006 metais pakoreguotas prieš daugiau nei du dešimtmečius atliktas projektas ir rengtas aplinkkelio specialus planas. Tačiau tam pasipriešino gamtosaugininkai. Mat aplinkkelis sunaikintų unikalų Lėvens slėnį-upės senvagių kompleksą ir unikalias mezofitines pievas. Tad teko ieškoti sprendimo ir po netrumpų diskusijų nuspręsta, kad bus statoma estakada. Tikėtina statybų pabaiga tuo metu buvo jau vėlesnė – 2009 ar net 2010 metai.
Unikali pieva
Gamtosaugininkai teigia, kad ypatinga verte pasižymi natūrali šienaujama pieva. Ji yra maždaug 2 hektarų ploto ir gana neblogai izoliuota – visa apsupta įvairių ekosistemų: nuo upės pakrantės iki normalaus drėgnumo miško. Pieva ypatinga savo rūšine sudėtimi. Tokių pievų Lietuvoje sparčiai mažėja, o Europoje jų beveik nelikę. Nutiesus aplinkkelį per pastarąją teritoriją, jai kiltų grėsmė ne tik dėl pakitusio ūkininkavimo režimo, bet ir dėl invazinių rūšių. Tad tiesiant aplinkkelį, gamtosaugininkai pageidavo kuo labiau išsaugoti natūralią gamtą.
