Nuo 2004 m. sausio 1 d. taksi paslaugas teikiančios įmonės, norinčios vežti keleivius, savo finansinį pajėgumą turės užtikrinti turtu. Kitaip tariant, įmonės turtas turės atitikti joje dirbančių automobilių sąlyginę vertę. Valdininkai numatė, jog ši suma sudarys 5 tūkst. Lt pirmajai transporto priemonei ir po 3 tūkst. Lt kiekvienai kitai transporto priemonei, registruotai įmonės vardu. Kitaip tariant, nuomoti automobilių iš vairuotojų, kaip iki šiol darė bemaž visos mažesnės taksi bendrovės, nebeliks prasmės.
Specialistai prognozuoja, kad ši tvarka skaudžiai atsilieps mažosioms įmonėms, kurios nebus pajėgios įvykdyti keliamų reikalavimų, bei sustiprins stambių įmonių pozicijas. Vilniaus taksi ir maršrutinių taksi asociacijos vadovas Albinas Verkauskas įsitikinęs, kad toks valdininkų sprendimas yra pražūtingas mažiesiems vežėjams, kurie sudaro didžiąją dalį Vilniaus bei Lietuvos taksi įmonių. „Šis sprendimas paliks be darbo nemažai žmonių, todėl valstybės pareigūnai turėjo pagalvoti apie galimas šio sprendimo pasekmes“, – piktinasi naujai įsigaliosiančiomis taisyklėmis A. Verkauskas.
Rinkos žinovai neslepia, jog esant didelei konkurencijai bet koks naujas reikalavimas ar apribojimas tiesiogiai veikia taksi įmonių pelną, kuris dėl mažų paslaugų įkainių sostinėje ir taip nėra didelis. Sostinėje dirba apie 100 taksi įmonių, kurių bendras automobilių skaičius siekia apie 1200.
Vilniaus savivaldybės Viešojo transporto organizavimo tarnybos vadovė Jūratė Janušauskienė tikina, kad įmonių licencijavimas yra ne valdininkų užgaida – tuo siekiama priartinti taksi rinką prie ES valstybėse galiojančios tvarkos bei sumažinti taksi versle vyraujantį chaosą. „Valstybinės institucijos visai nesiekia išstumti iš rinkos mažųjų taksi įmonių, – ramina sostinės savivaldybės atstovė. – Jie galės ir toliau sėkmingai plėtoti savo verslą, tačiau turės tai daryti laikydamiesi naujų taisyklių“.
Nenorėjęs skelbti pavardės vienos stambios Vilniaus taksi įmonės vadovas teigia, kad priimti nutarimai yra morališkai pasenę ir kaip tik proteguoja smulkių įmonių interesus.
„Už 3 tūkst. Lt galima įsigyti tik penkiolikos metų senumo „Audi“ ar keliais metais naujesnį „Opel“ markės automobilį, – tikina įmonės vadovas. – Nemanau, kad ES narystės išvakarėse būtų protinga propaguoti važinėjimą senais automobiliais, į kuriuos įsėdus gresia pavojus ne tik vairuotojui ar keleiviams, bet ir kitiems eismo dalyviams“.
Vilniaus savivaldybė siūlė įvesti taksi amžiaus cenzą bei uždrausti eksploatuoti senesnius nei 12-os metų automobilius, tačiau šį sprendimą greičiausiai atmes Susisiekimo ministerija. Pasak ministerijos Kelių ir kelių transporto vyr. specialisto Petro Mikalonio, taksi automobilio amžiaus cenzą, remiantis keleivių pervežimo taisyklėmis, ir taip gali sumažinti savivaldybė, jei paaiškėja, kad tai atsiliepia automobilio techninei būklei bei nekenkia rinkai. Šiuo atveju metų apribojimas nebus taikomas, nes tai gali pakenkti automobilių rinkai.
Stambesnių įmonių vadovai palankiai sutiko kitąmet įsigaliosiančią tvarką. Taksi paslaugas Vilniuje teikiančios UAB „Romerta“ direktorius Romualdas Bieliauskas džiaugiasi, kad šie nutarimai pagaliau privers taksi įmones pasitempti, nes iki šiol šiame versle dar daug netvarkos. „Įmonės finansinį pajėgumą įvertinantys reikalavimai pakoreguos rinką, – teigia įmonės vadovas. – Šiuo metu gausu įmonių, kurios nesąžiningai konkuruoja bei dirbtinai sumažina paslaugų įkainius“.
R. Bieliauskas prisimena, kad anksčiau Vilniuje veikė „Ofelija“, „Taksonas“, „Favoritas“ bei kitos taksi paslaugas siūliusios įmonės, kurios išnyko, tačiau vis dar yra naudojamasi tuo pačiu iškvietimo numeriu. „Tokios įmonės, vykdžiusios neskaidrią veiklą, iškilus finansiniams sunkumams yra perregistruojamos iš naujo, – tikina R. Bieliauskas. – Dažniausiai jos nuomoja automobilius iš vairuotojų bei neturi jokio turto, kurį galimą būtų išieškoti, dėl to kenčia sąžiningi verslininkai, kuriems nesąžininga konkurencija nesudaro galimybių investuoti bei augti“.
Klaipėdoje įsikūrusios UAB „Autopunkto taksi“ direktorius Raimundas Butkevičius teigia, kad naujai įsigaliosianti tvarka padės geriau kontroliuoti taksi įmonių veiklą, kurioje galioja savi įstatymai bei susitarimai. Įmonės vadovas nemano, kad sumažėjus įmonių skaičiui jas pareigūnams bus lengviau kontroliuoti ar dėl to gali atpigti taksi paslaugos. „Manau, kad mažosios įmonės bus priverstos jungtis į stambesnius darinius arba turės nutraukti savo veiklą, nes vienos jos nesugebės įvykdyti keliamų finansinių reikalavimų“, – netolimą ateitį mato R. Butkevičius.
Panevėžyje įsikūrusios UAB „Elviza“ direktorius Gediminas Grigaliūnas tikina, jog nauji pasikeitimai gali turėti įtakos tik individualių įmonių veiklai, o stambesnių bendrovių greičiausiai nepalies. „Ateinančiais metais gal ir reikės peržiūrėti biudžetą, tačiau esminių pasikeitimų, manau, neturėtų būti, – teigia įmonės vadovas. – Mūsų mieste veikia kelios įmonės, todėl didelių persigrupavimų tikrai nebus“.
Nuo ateinančiųjų metų taksi paslaugas teikiančių įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kuriems pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, privalės turėti atitinkamą profesinę kompetenciją įrodantį dokumentą. Jų pasiruošimas bus nustatomas išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka. Profesinė kompetencija bus tikrinama kas 5 metus.
Pasak R. Bieliausko, integracija į ES skatina griežčiau reglamentuoti taksi darbo tvarką, o įmonės vadovas turi turėti atitinkamą išsilavinimą bei kvalifikaciją.
J. Janušauskienė teigia, kad kvalifikacijos kėlimo kursai yra normalus reiškinys, jie vykdomi kitų profesijų atstovams. „Taksi vairuotojas yra profesija, kuriai turi būti taikomi tam tikrai reikalavimai, – teigia savivaldybės atstovė. – Vairuotojas turi žinoti kai kuriuos dalykus ir atitikti keliamus reikalavimus, o ne iš gatvės atėjęs sėsti už automobilio vairo ir tapti taksistu“.
Anot pareigūnės, vairuotojas turi mokėti valstybinę kalbą, orientuotis miesto gatvėse bei išmanyti etiketą, kad galėtų mandagiai elgtis su klientais.
„Dabar nieko nežinome apie taksi vairuotojus, net neturime duomenų, ar jie nėra narkologinėje įskaitoje, – kritikuoja iki šiol galiojančią tvarką J. Janušauskienė. – Pasitaikė keli atvejai, kai vairuotojai buvo narkomanai, todėl manau visai suprantamas mūsų noras šiek tiek stipriau kontroliuoti šią sritį“.
Licencijos dirbti taksi versle vairuotojams bus išduodamos tik baigus kursus.
Sostinės „Martono taksi“ direktorius Ričardas Kriukovas sako, kad jų bendrovė nutarė atidaryti naują taksi vairuotojų rengimo centrą. „Norime taksi paslaugų kokybę pagerinti ir akcentuojame profesinę vairuotojų parengimo būtinybę. Tuo tikslu atidarysime taksi vairuotojų rengimo centrą. Jau pradėjome derinti savo planus su darbo birža“, – planuoja vadovas.
Pasak R. Kriukovo, naujajame taksistų profesinio rengimo centre bus specialiai įrengti automobiliai, mokymo klasės, o lektoriai dirbs pagal unifikuotą mokymo programą. Jame bus mokomi įvairių įmonių vairuotojai. „Kvalifikuotų vairuotojų trūksta. Ypač tokių, kurie ne tik žinotų miestą, bet ir turėtų tam tikrus kultūros, kalbų pagrindus. Norime mokyti ne vien savo vairuotojus, ką jau ir dabar darome, bet ir suteikti paslaugą kitoms bendrovėms“, – aiškina jis.
Bedarbystės grėsmės taksi versle
R. Kriukovas teigia nematąs. „Mes dar nespėjame Vilniuje tenkinti mūsų paslaugų poreikio ir nuolat perkame naujus automobilius. Klientų daugėja, tad statome naują dispečerinę, į kurią investavome 80–100 tūkst. Lt“, – argumentuoja verslininkas.
