Plaktuku ir laužtuvėliu nesuremontuosi
Specializuotų servisų specialistai sako, kad šiuolaikinė technika reikalauja ne tik modernios įrangos, bet ir išmanymo, todėl eksperimentai bandant sutaupyti dažnai baigiasi kur kas sudėtingesne ir brangesne diagnostika specializuotame servise.
„Paprastas garažiukas negali turėti šiuolaikinės modernios įrangos, juk ji kainuoja didelius pinigus ir atsiperka tik esant tam tikroms apyvartoms. Remontavimas plaktuku ir laužtuvėliu šiuolaikinei technikai netinka. Būna atvejų, kai mums pristato pusiau išardytą vilkiką ir sako: gelbėkite. Pagalbos dažniausiai kreipiamasi neįveikus gedimų, susijusių su elektroninėmis ir diagnostikos sistemomis“, – pasakoja UAB „Silberauto“ serviso vadovas Gintaras Simonaitis.
UAB „Skuba“ serviso vadovas Rimantas Rimkus sako, kad dažniausiai pasitaikančios problemos, kurias reikia išspręsti po transporto bendrovių samdomų specialistų pasidarbavimo, – neteisingai sureguliuotas reduktorius, pakeistos ne visos pavarų dėžės detalės. „Į mus kreipiasi, kai nepavyksta patiems išspręsti sudėtingesnių techninių problemų. Paprastus gedimus vežėjai susitaiso patys – neatvažiuoja pakartotinai keisti stabdžių kaladėlių ar lingės“, – dėsto R. Rimkus.
Specialistas pabrėžia, kad problemų kyla tada, kai į servisą pristatomas vilkikas su pradėta spręsti, tačiau neišspręsta problema: „Vežėjas tada sumoka dvigubai – už tai, kad mums reikia ne tik nustatyti gedimo priežastį, bet ir išsiaiškinti, kas jau padaryta ir kokias pasekmes tai gali turėti“.
Taupo ne ten, kur reikia
Servisų specialistai tikina, kad jau kurį laiką jiems nebepavyksta įtikinti transporto įmonių atstovų, kad nepagailėtų keleto papildomų šimtų litų originaliai detaliai. „Dabar bandoma sutaupyti kad ir 100 Lt. Dažniausiai taip būna, kai vilkikus vežėjai remontuoja patys. Dažna praktika – įdėta neoriginali dalis, arba sulūžusi dalis suvirinama. Tam kartui taip išeina pigiau, tačiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą – pralošiama. Jei žmogus rimtai žiūri į darbą, tokiu būdu netaupys“, – savo poziciją išsako UAB „Tranfasta“ serviso vadovas Rolandas Sabutis.
Anot specialisto, tokių atvejų, kai pirmiausia bandoma remontuoti vilkiką savo jėgomis ir tik tada, kai nepavyksta, jį pristatyti į servisą, padaugėjo praėjusiais metais. Iki šiol savamokslio remonto bumas tęsiasi. Sutaupyti bandoma netgi tada, kai vilkiko būklė po avarijos itin bloga.
„Pristato vilkiką po eismo įvykio ir akivaizdžiai matosi, kad pirmiausia pačių bandyta lyginti, tačiau darbo rezultatai rodo, kad pritrūko įrankių, kitų techninių galimybių, pavyzdžiui, neturėjo kur pritvirtinti lygindami. Mums kur kas sunkiau, kai dar reikia atitaisyti broką, ypač kai vilkiko būklė prasta. Be to, tai kainuoja brangiau“, – aiškina UAB „Rimansta“ direktorius Algimantas Grabliauskas.
Svetimam darže – ne šeimininkas
Vežėjai skaičiuoja, kad turint maždaug 100 vilkikų parką jau apsimoka turėti savo servisą. Iki šiol Lietuvoje neatlikti jokie skaičiavimai, moksliškai įrodantys, kokį parką reikia turėti norint dirbti savame servise nenuostolingai.
Servisų atstovai sutinka, kad pavojus dėl padaryto broko remontuojant vilkiką kur kas mažesnis tada, kai automobilių remontas yra papildoma transporto bendrovės verslo šaka.
„Visai kita situacija tada, kai „krapštomasi“ garažėlyje sovietiniais įrankiais. Kitaip tariant, didžiausias pavojus, kai galimybės mažos, o gedimai dideli. Juk dažniausiai tokių garažų darbuotojų nepasiekia šiuolaikiška techninė informacija, kuria gamintojai atsiunčia tiesiogiai dileriams. Taigi kompetencijos trūkumas yra vienas iš veiksnių lemiančių išaugusią remonto kainą servise“, – įvertina UAB „Adampolis“ serviso vadovas Mindaugas Kaužinis.
Anot specialisto, yra buvę atvejų, kai į servisą pristatomas vilkikas su perrinktu varikliu: „Po tokių „spekuliacijų“, dažniausiai iškyla problemų ir specializuotame servise nustatoma daug tokio darbo trūkumų. Net tie vežėjai, kurie remontu užsiima gana profesionaliai dažniausiai daro einamuosius remontus – šalina paprastesnius gedimus. Kur prasideda testavimas, elektronika – tai jie beveik bejėgiai, nes tam reikalinga brangi įranga."
„Scania“ serviso vadovas Genadij Čiburin irgi pritaria, kad kompetencijos trūkumas dažnai pakiša koją: „Bandant pataisyti, dažnai nustoja veikti kitos funkcijos. Pavyzdžiui, keičiant stabdžių kaladėles sugadinami davikliai, o tai lemia elektroninių sistemų technines problemas. Savamoksliai remontininkai dažnai sumaišo kabelius ir sujungia juos ne taip, kaip reikėtų, tada atvažiuoja pas mus aiškintis. Diagnostika būna sunki, nes kaltininkas ne visada nori prisipažinti, ką darė eksperimentuodamas“, – sako G. Čiburin.
Taigi transporto įmonių vadovai prieš imdamiesi misijos remontuoti vilkiką savo jėgomis turėtų gerai pasverti, ar turimų specialistų kompetencija pakankama, ar bus įmanoma visapusiškai išspręsti problemą be turimos šiuolaikiškos įrangos. Jei kyla abejonių, galbūt idėjos reikėtų atsisakyti.
