Nuolat brangsta
Pasaulyje pabrangus naftai, šalies degalinės reaguoja žaibo greičiu: žiūrėk, pabrango ir pas mus. O štai naftai pingant, tokios greitos reakcijos stinga. Tai Lietuvoje žinoma taisyklė. Kas kaltas? „Akcizai“, – vienu balsu sako degalinių atstovai.
UAB „Lietuva Statoil“ pateikia argumentuotą paaiškinimą: didžiausią dalį – 53 proc. – benzino kainos sudaro mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis, 40 proc. – produkto didmeninė kaina ir 7 proc. – mažmenininkų antkainis.
O štai finansų ministrė Ingrida Šimonytė kaltinti akcizų neskuba. Neseniai Seimo opozicijos pakviesta išaiškinti didėjančių kuro kainų priežastis ministrė teigė, kad dėl visko kalta degalų bazinė kaina. Pagal ją Lietuva yra pirmajame Europos Sąjungos (ES) šalių dešimtuke – mūsų kainos viršija ne tik ES, bet ir euro zonos vidurkį.
Benzino kaina be mokesčių Lietuvoje yra didesnė nei Latvijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir dar 12 šalių. „Valstybių narių kainų be mokesčių skirtumai tikrai kelia klausimų, į kuriuos turi atsakyti Konkurencijos taryba, atlikusi savo tyrimus“, – patikino ministrė. Tokie tyrimai jau atliekami. Tikimąsi, kad jie pateiks pakankamai atsakymų į klausimus dėl konkurencijos šalies viduje.
Akcizai, pasak I. Šimonytės, didelės įtakos kainai neturi. „2009 metų sausio 1-ąją padidintas dyzelino akcizas tų pačių metų rugpjūčio 1-ąją buvo sumažintas. Šiandien šis veiksmas padeda atsakyti į daugelį klausimų, – kalbėjo ministrė. – Dabar, kai dyzelino akcizas yra 15 ct už litrą mažesnis negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, dyzelinas yra 50 ct brangesnis, nei buvo pirmąjį ketvirtį.“ Akivaizdu, kad mokestis sumažėjo, bet degalai pabrango.
Kainų įkaitai
Kas kaltas dėl esamos padėties – degalinės ar akcizai, – artimiausiu metu vieno vienintelio atsakymo nesulauksime. Kol kas ir nesiaiškinkime. Bet kuriuo atveju sunkiausia yra mums – vartotojams, kurie už kurą moka kaskart brangiau ir brangiau. Ši tendencija, atrodo, išliks ir ateityje. Bent jau taip mano finansų ekspertai.
„Degalų kainos Lietuvoje labai nedaug skiriasi nuo kitų, ekonomiškai kur kas stipresnių, valstybių. Tačiau gyventojų pajamos čia – gerokai kuklesnės, tad išlaidos degalams sudaro ypač didelę visų išlaidų dalį. Kadangi žymaus pajamų augimo neprognozuojama, o degalų kainos ir toliau kils, šis santykis ateityje bus dar nepalankesnis ir išlaidos transportui tik didės“, – teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
Statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pagal vartojimo išlaidų, tenkančių transportui, dydį Lietuva yra antra Europoje – šis rodiklis siekia net 18,7 proc. Anot ekspertų, tai lėmė išaugusios kuro kainos ir sumažėjusios pajamos. Nuo 2008 m. gruodžio iki šių metų balandžio benzino kainos šoktelėjo daugiau nei 35 proc., o vidutinis atlyginimas per metus susitraukė mažiausiai 7,4 proc.
Grėsmingas degalų kainų ir gyventojų pajamų proporcijas iliustruoja litro benzino kainos ir vidutinio atlyginimo santykis. Švedijoje jis siekia 0,04 proc., o Lietuvoje yra net penkis kartus didesnis: balandį litras benzino kainavo apie 4,15 Lt, o vidutinis bruto atlyginimas pernai buvo 2 052 Lt, taigi santykis – 0,2 proc. Pagal šį rodiklį lenkiame tiek Latviją, tiek Estiją.
Kaltas sunkmetis
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto specialistų teigimu, taikydamiesi prie nepalankių ekonomikos pokyčių, Lietuvos gyventojai sumažino ar racionalizavo degalų vartojimą. Apie tai galima spręsti iš kritusių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvartų: jos šių metų sausį–kovą, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, sumažėjo 15,6 proc.
Ministrė I. Šimonytė laikosi nuomonės, kad benzino vartojimo mažėjimą labiausiai lemia ekonomikos padėtis. Esą 2006–2010 metų kuro pardavimo analizė atskleidė, kad degalų vartojimas labiausiai priklauso nuo ekonomikos ciklo: kai ekonomika auga, didėja ir degalų vartojimas, nepriklausomai nuo kainų. Kaip pavyzdį ji pateikia 2007 metus, kai benzino kaina buvo panaši į dabartinę. „Galime matyti, kad, nepaisant aukštų kainų, dėl augančių namų ūkių pajamų pardavimas vis tiek didėjo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Finansų ekspertai pateikia ir kitą degalų vartojimo smukimo priežastį. „Reikia turėti omenyje, jog degalinių apyvartų kritimą lėmė ne tik tai, kad gyventojai ėmė mažiau važinėti automobiliais ar efektyviau naudoti kurą. Nemažą įtaką tam padarė išaugusi juodoji prekybos degalais rinka“, – pabrėžia O. Bložienė. Tai patvirtina ir tyrimai – bendrovės „Rait“ atliktos apklausos metu net 41 proc. respondentų, turinčių automobilius, nurodė, kad naudoja mažiau degalų, o 17 proc. jų prisipažino perkantys kontrabandinius degalus.
Pasak I. Šimonytės, kad kaina galėtų bent priartėti prie ES nepriklausančių Lietuvos kaimynių – Baltarusijos ar Rusijos – degalų kainų, „akcizus reikėtų sumažinti iki nulio“, o tai ES narei neįmanoma.
Tačiau ir toliau įmanoma legaliai važinėti pas kaimynus kuro ar nelegaliai jo įsigyti turguose ar garažuose. Tuo įsitikinome patys, apsilankę Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.
Taupymo programa
Apie pigesnius degalus gretimose valstybėse esame girdėję visi, tad pigesnio kuro į Baltarusiją išskubėjome ir mes. Kad kelionė neprailgtų, be to, kad gautume kuo išsamesnę informaciją, vykti kartu pasikvietėme pakeleivį Vitalijų. Skubame nuraminti – šis vyras neužsiima kontrabanda, tačiau pas kaimynus benzino vyksta dažnai, tad ir papasakoti gali daug. „Du kartus per mėnesį važiuoju benzino sau, dukart degalų parūpinu žmonai, – sako vyras. – Be to, kaskart atsivežu po du butelius degtinės ir po du pakelius cigarečių. Lietuvoje nei kuro, nei alkoholio neperku. Pinigų, prisipažinsiu, sutaupau gerokai.“
Vitalijus gyvena Naujamiestyje. Apskaičiavome, kad nuo jo namų iki artimiausios degalinės Baltarusijoje – 40 km. „Paversti atstumą laiku – sudėtinga, – teigia pašnekovas. – Juk kaskart susiruošęs vykti pas kaimynus nežinai, kiek laiko užtruksi pasienyje. Kartais ta kelionė trunka 2 valandas, kartais – net 8 ar daugiau.“
Dažniausiai jaunas vyras važiuoja benzino vėlai vakare arba savaitgalį. „Jeigu pasienyje tuo metu būna daug automobilių ar baltarusiai įveda naują vykimo per sieną tvarką, namo grįžtu jau naktį, kai visi miega. Ryte – vėl į darbą. Tokios kelionės gerokai išvargina. Kai Lietuvoje benzino kainos buvo „įkandamos“, niekur važiuoti nereikėjo. Deja, dabar vienintelis būdas sutaupyti – gaišti savo laiką ir mokėti pinigus kitai valstybei.“
Būdas užsidirbti
Kuo arčiau pasienis, tuo labiau mūsų žvilgsnius patraukia senos laidos automobiliai „Volkswagen Passat“. Mūsų pakeleivis Vitalijus teigia, kad būtent tokiais automobiliais prisipilti kuro dažniausiai vyksta lietuviai. „Tokių automobilių bakuose telpa maždaug 100 litrų degalų, – tvirtina vyras. – Dar 10 litrų galima vežtis atskirai, su sąlyga, kad tai darysi ne dažniau negu kartą per savaitę. Jeigu žmogus tiek kuro parsiveža savo reikmėms, jam tikrai pakanka kokiam mėnesiui.“
Tie, kas veža kurą parduoti, pasak Vitalijaus, vykdami naudoja dujas. Taip grįžę į Vilnių iš karto gali parduoti 110 litrų benzino ar dyzelino.
„Panašiu verslu užsiima ir vilkikų vairuotojai, – sako Vitalijus. – Jie prisipila kuro Baltarusijoje ir jį parduoda Lietuvoje. Norintieji pigiau įsigyti degalų gerai žino, kad tai galima padaryti, sakykime, Gariūnuose. Vienas litras benzino kainuoja 3,30–3,50 Lt.“
Baltarusijos degalinėse galima įsigyti dyzelino ir 80, 92, 95 markių benzino. „Jeigu perki degalus Baltarusijoje pats, žinai, kokios markės benziną pili į baką, – pabrėžia vyras. – Jei kurą pirksi iš kontrabandininkų, niekada nebūsi tikras. Pasitaiko tokių atvejų, kai perpardavėjas 80 markės benziną sumaišo su 92 markės benzinu ir parduoda jį kaip 92 markės. Pirkėjas to, žinoma, nežino.“
Pamėgta lietuvių
Į kaimyninę šalį vykome ankstyvą sekmadienio rytą, tad ir eilės pasienyje bei degalinėje neatrodė didelės. Sieną kirtome vos per 45 minutes. Degalinėje drauge su mumis benzino pylėsi dar 15–17 automobilių. Beveik visi – su lietuviškais valstybiniais numeriais.
„Nuo mūsų – lietuviškų – degalinių ši skiriasi nebent tuo, kad čia gali atsiskaityti keturiomis valiutomis: Baltarusijos ir Rusijos rubliais, doleriais ir eurais, – teigia Vitalijus. – Na, ir tuo, kad čia degalų pilasi ir vilkikų vairuotojai. Tokį vaizdą Vilniuje senokai mačiau.“
Atsiskaitę už benziną eurais, eurais gavome ir grąžą.
Suskaičiuokime
Mūsų kelionė į Baltarusiją truko kiek daugiau nei tris valandas. Namo grįžome su pilnu baku kuro. Įdomu, kiek mes sutaupėme?
Bake telpa 60 litrų benzino. Dar 10 litrų atsivežėme kanistre. Sumokėjome po 0,89 euro už litrą 95 markės benzino. Taigi 0,89 × 70 × 3,46 = 215,55 Lt.
Dabar apskaičiuokime, kiek sumokėtume už tą patį kiekį kuro, jei pirktume Lietuvos degalinėje: 70 × 4,19 = 293,30 Lt.
IŠVADA: sutaupėme beveik 78 litus. Žinoma, sugaišome laiko, be to, ir viza kainuoja. Vis dėlto tokiam taupymo būdui pasiryžta vis daugiau lietuvių. Matyt, jis iš tikrųjų pasiteisina.
Kaip kontroliuoti?
Dabar vis dažniau ir garsiau pasigirsta valdžios siūlymai kontroliuoti pigesnių degalų srautus į Lietuvą. Pavyzdžiui, sudarinėti sąrašus tų Lietuvos gyventojų, kurie nuolat važiuoja į Baltarusiją ar Kaliningradą. Vis dėlto Šengeno šalių, tarp jų – ir Lietuvos, piliečiai pasienyje niekaip nėra registruojami. Tai draudžia daryti Šengeno erdvės teisė.
Be to, neaišku, ką su tokiais sąrašais būtų galima daryti. Vykti į užsienį lietuviams neuždrausi, normuoti kelionių taip pat nepavyks. Kaip tuomet būtų su tais žmonėmis, kurie į Baltarusiją ar Kaliningradą vyksta kasdien darbo reikalais?
Patikimesnis kovos su kontrabanda būdas – griežtesnė pasienio ir degalinių kontrolė. Lenkijos pavyzdžiu būtų galima apriboti degalų kiekį vilkikų bakuose: mūsų šalyje jis neribojamas, o štai Lenkijoje yra įvestas 200 litrų degalų limitas.
Alternatyvų paieška
„Akivaizdu, kad brangstantys degalai koreguoja vartojimo įpročius. Nors gyventojai stengiasi sumažinti išlaidas kurui, kylant degalų kainoms tai padaryti labai sudėtinga“, – įsitikinusi O. Bložienė.
Jos teigimu, pirmoji pagalba šiuo atveju – jau ne kartą girdėti, tačiau naudingi sprendimai. Pavyzdžiui, mažiau išleisti degalams (bent šiltuoju metų sezonu) galima dažniau renkantis dviratį ar pasikliaujant savo kojomis. Jeigu be automobilio išsiversti neįmanoma, galima jį dalytis su šeimos nariais, draugais, kaimynais.
Naudojantis automobiliu verta nepamiršti ir senų tiesų – pasirinkti mažiausiai kuro eikvojantį greitį, nesivežioti nereikalingo bagažo, be reikalo nejungti kondicionieriaus ir kitų papildomų funkcijų, suplanuoti maršrutą.